Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

Šiuolaikinės muzikos koncertas Vienos A.Šionbergo centre 2015.10.27

 
 

 

Lina Grigaitienė

Austrija (Viena)

 

Vienoje, finansuojamas federalinės kanceliarijos, jau 25 metus veikia „KulturKontakt“ centras – europinė kompetencijų ir išteklių organizacija, besiorientuojanti į švietimą, kultūrinius mainus, tarpininkavimą tarp įstaigų. Centras remia programą „Artists – in – Residence“, skirtą skatinti  menininkus, stiprinti tarpkultūrinius mainus. Nuo 2013-ųjų  kasmet skiriamos 50 stipendijų dailės, fotografijos, vaizdo ir medijų meno, dizaino, kompozicijos, literatūros, literatūros vertimų, šiuolaikinio šokio ir choreografijos atstovams, taip pat kultūros tarpininkams ir kuratoriams.

Stipendija mokama 3 mėnesius, suteikiamos galimybės pristatyti savo darbus, gauti paramą, informaciją, konsultacijas (šių metų stipendininkų sąraše – ir poetė bei prozininkė iš Lietuvos Vaiva Grainytė!).

Gal ir nieko keisto, kad apie savo tautietę sužinojau ne iš lietuviškos spaudos, o susidomėjusi KKA (KulturKontakt Austrija) veikla –  juk gyvenu Austrijoje –  tačiau gyvo ir natūralaus  kontakto su šiuolaikiniu menu galimybės Vienoje verčia stebėtis: nejau viską lemia tik finansavimas? Negalėjimas ištrūkti iš užburto nepritekliaus rato ir užsisukimas “maximinėje” rutinoje, kaip pardavėjų choras iš Vaivos Grainytės (libretas), Linos Lapelytės (muzika) ir Rugilės Barzdžiukaitės (režisierė) operos “Geros dienos!”? O gal finansavimą lemia prioritetai?

Šiandien - apie koncertą, kuris suvienijo penkis “Artists – in - Residence” stipendininkus  kompozitorius bendram projektui su šiuolaikinės muzikos ansambliu “Reconsil”.

 

asc-slide

 

Spalio 27 dienos vakaras. Vienos A.Šionbergo šiuolaikinės muzikos centre – penkių jaunų kompozitorių darbų pristatymas: Elvira Garifzyanova (rusų kilmės), Agata Zubel (lenkų kilmės), Aurelio-Edler Copes (brazilų kilmės), Dian Rotaru (rumunų kilmės), Valentin Pelisch (argentinietis)

A.Šionbergo šiuolaikinės muzikos centro sale nedidelė, talpinanti 50-60 klausytojų, pleišto formos, su mobiliomis akustinėmis plokštėmis, paverčiančiomis salės erdvę garso studija - jokių pašalinių garsų. Neįmanoma aprašyti komforto, kai mėgaujamasi pačia didžiausia dinamine, spalvine, energetine išraiškų skale!

 

schoenberg centerWEB

 

Elvira Garifzyanova “Without II”:  pasikartojančių muzikinių elementų ir skambesių varijavimas, “įkvėpimo – iškvėpimo” dinamika, “gestų tutti”, neaprėpiamai platus ir netradicinis klasikinių instrumentų audio spektras.

Ypatingo dėmesio sulaukusi Agata Zubel “Cascando”-  kompozitorė ir sopranas. Pati atliko solo partiją. “Cascando” panaudotos Samuel Beckett eilės meilės tema. Muzika persmelkta niūria nuotaika, prasideda kaip balso ir smuiko dialogas pianissimo, atsiveria vis naujomis garso spalvų variacijomis instrumentinio ansamblio tembrų audinyje.

Aurelio-Edler Copes “Encore Seule” Balsui ir penkiems instrumentams, sulaukęs pačių karščiausių aplodismentų! Kompozitorius garsus drąsiais eksperimentais ir dramatine išraiškos jėga. Solo partiją atliko Agata Zubel, be jokių abejonių, pačios giliausios įtaigos ir aukščiausio meistriškumo dainininkė! Kūrinyje supinamas žmogaus balsas ir kvėpavimas su nedidele instrumentų grupe, sukuriant teatrališką situaciją: instrumentai siekia atkartoti žmogaus balsą, kartu dainuoja, kvėpuoja, barasi ir .. jam neprilygsta.

Dian Rotaru “Paskutinis vienaragio verksmas” (The unicorn’s last cry) Vienaragis – pragaištančio laiko, svajonių, mitų ir tyrumo simbolis, taip pat – menininko, kaip neįprasto personažo, kuris nereikalingas šiuolaikiniam pasauliui.  Aukščiausiame dramaturginiame taške solistai tarsi ritualo metu muša gongą. Kompozitorė savo kūrinį skyrė dviems rumunų menininkams, nukentėjusiems nuo brutalios prievartos.

Valentin Pelisch “Cuadernos XXI” kvartetas susideda iš aštuonių dalių. Kaip ir kituose savo darbuose, autorius bando nustatyti santykį su kitų kompozitorių kūriniais. Šįkart jis kreipiasi į Olivje Messiano “Kvartetas laiko pabaigai”. „Galbūt parašiau šį kūrinį, nes galvojau apie Mesianą, nes jo nuotrauka stovi ant mano rašomojo stalo, nes kurdamas nenorėjau būti visai vienas“ ir cituoja M.Meterlinko žodžius: „Kai tik mes ką nors išreiškiame, tai skamba keistai. Mes galvojam, kad panirom į pačią gelmę, bet lašai ant pirštų jau nėra ta pati jūra“.

Koncerto metu buvo atliktos Šionbergo variacijos vargonams op.40, pritaikytos instrumentiniam ansambliui.  Perdirbimo autorius – kompozitorius, fleitistas ir vienas iš ansamblio „Reconsil“ įkūrėjų Aleksander Wagendristel.

1941 metų rugpjūtį Šionbergas gavo leidyklos užsakymą parašyti kūrinį vargonams, planuojamam leidiniui „Conteporary Organ Series“ (šiuolaikiniai kūriniai vargonams). Pradžioje suplanuotas kaip sonata, galiausiai opusas virto variacijomis (dešimt variacijų, koda ir fuga). Sukurtas 12 tonų komponavimo technika. A.Šionbergas nebuvo “instrumentų karaliaus“ gerbėjas.  Straipsnyje „ Vargonų ateitis“ jis teigia, kad vargonai neatitinka 20 amžiaus kompozitorių poreikių, skirti daugiau interpretatoriaus bravūrai nei kompozitoriaus poreikiams reikšti.

Neformaliai šie samprotavimai „kvietė“ perdirbti variacijas orkestrui taip išplečiant skambesio ir dinamikos galimybes.

Atskirai reikia paminėti „Reconsil“ . Tai vienas reikšmingiausių Austrijos šiuolaikinės muzikos kolektyvų. Susikūrė 2002 metais. Intensyviai populiarinantys šiuolaikinę muziką ir ieškantys naujų asmenybių, „Reconsil“ kūrė bendrus projektus ir koncertų ciklus: “Reconsil eina į rytus“,  „Reconsil eina į Europą“, koncertinės kelionės siekė Italiją, Prancūziją, Angliją, Makedoniją, Rusiją, Azerbaidžaną, Bulgariją ir t.t., savo repertuare turi virš šimto austrų ir užsienio kompozitorių kūrinių, tarp kurių ir „Naujosios Vienos mokyklos“ – A.Šionbergo, A.Bergo, A.Weberno  - darbai, modernūs klasikai E.Varese, I.Xenakis ir kt.

 

reconsil

Nuo pat įsikūrimo iki šiandien ansambliui vadovauja Roland Freisitzer, studijavęs pas A.Šnitkę, K.Pendereckį, A.Terterian Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje, Baku konservatorijoje.

Koncerto vakarą ansamblyje dalyvavo 14 muzikantų (pučiamųjų grupė: fleita, obojus, klarnetas, ragas; fortepijonas; styginių grupė: 2 smuikai, altas, violončelė, kontrabosas; akordeonas; solistė Agata Zubel).

Net jei atliekama muzika yra nauja ir nenuspėjama klausytojui, muzikantų profesionalumas, susiklausymas, atsidavimas yra objektyvūs ir aiškūs kriterijai, leidžiantys be abejonių tvirtinti – tai buvo nuostabu!

Su balto pavydo pėdsaku pasakysiu, kad finansuodami tokio pobūdžio programas, kviesdami užsienio menininkus, vieniečiai turi išskirtinę galimybę „nusigraibyti“ šviežiausią kultūrinio katilo „grietinėlę“ bei jaustis pasaulio piliečiais. O gal tai ir prioritetų klausimas?