Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

MUZIKUOTI VERTA!

MOTYVACIJA MUZIKUOTI

 

FB IMG 1450633030357

 

Nepaisant to, kad vaikas neintonuoja „Dviejų gaidelių“ ir neturi klausos, nepaisant to, kad nėra kur statyti pianino, o močiutė negali vaiko vežioti „į muziką“, nepaisant to, kad vaikas labai užimtas – anglų, ispanų kalba, plaukimas, baletas ir t.t., visgi yra svarbios priežastys visa tai įveikti  ir mokytis muzikos, ir šias priežastis turi žinoti šiuolaikiniai tėvai.

 

 

Didžiausia motyvacija mano akimis, be abejo, pati muzika. Tai tarptautinė kalba. Ji nuostabi, ir ją pažinti neužtektų ne vieno, bet net ir dešimties gyvenimų. Iš kitų menų muzika išsiskiria tuo, kad yra nematoma, neapčiuopiama, todėl suvokiama kaip nemateriali, dvasinga apraiška. „Menas puošia erdvę, o muzika – laiką“. Mūsų laiką, kuris – ir tik jis –  mus ir skiria nuo amžinybės.

 

 

MUZIKOS MOKYKLOS TIKSLAS

 

F0DkI

 

Kokie dabartiniai mūsų mokinukai? Labai pasikeitė gyvenamoji aplinka, tuo pačiu ir vaikai. Mokslininkų įvardyti „Z kartos vaikai” mąsto kitaip, jie kitokio būdo. Drąsūs, siekiantys žinių, individualistai, kūrybiški, judrūs, dinamiški. Tokius vaikus ir mokyti reikia visai kitaip. Jei anksčiau mokytojas teikdavo informaciją, tai šią kartą tenka mokyti ją susirasti, atsirinkti. Jai nebetinka griežtas scholastinis mokymo tonas.

 

Esminis muzikuojančių vaikų tikslas – tapti kritiškai mąstančiu muzikos klausytoju, žmogumi, kuris šalia savo ateities profesijos bus lydimas muzikosTikslas yra pamilti meną ir per tuos 8 metus, praleidžiamus muzikos mokykloje, išmokti paprasčiau ir įvairiau gyventi, nes muzika turi labai didelį poveikį asmenybei. Gerai būtų, kad vaikas, pabaigęs muzikos mokyklą, neparduotų instrumento ir toliau muzikuotų. Muzika negali būti tikslas – tai tik priemonė, padedanti vaikui augti. Profesionalo kelią pasirenka mažiau nei 5 proc. visų baigusiųjų muzikos mokyklas. Tad muzikos mokyklos tikslas yra užauginti meno vartotoją.

 

Beje, muzikinis talentas – pats rečiausias.

 

KODĖL VERTA MUZIKUOTI?

 

Groti – tai tęsti tradicijas

 

atsisiųsti 1

Muzikos mokėsi visi Europos aristokratai. Muzikavimas – blizgesys ir spindesys, pasaulietiškų manierų apoteozė. Muzikinis išsilavinimas buvo svarbus aristokratijos estetinio išprusimo požymis. (Garsus džiazo muzikas Diukas Ellingtonas pradėjo groti pianinu, nes apie grojantį vaikiną visada renkasi žavios merginos.)

 

Kadangi groti sugeba ne kiekvienas, tai šie sugebėjimai visuomet kelia pagarbą ir susižavėjimą. Tai didina savivertę, žmogus jaučiasi išskirtinis. Muzikos mokyklų moksleiviai nuolat dalyvauja įvairiuose koncertuose. Nuo mažens jie eina į sceną lydimi plojimų, o juk buvimas ant pakylos ir aplodismentai nuo neatmenamų laikų yra pagerbimo ir pripažinimo išraiška. Aišku, tai ir didžiulė atsakomybė.

 

Viena mergaitė, paklausta, kodėl mokosi groti, atsakė:

-Kai užaugsiu, būsiu moterim, kuri moka groti pianinu.

 

Grojant patiriamas malonumas – taip pat motyvacija.

 

Pedagogika visais laikais vertino muzikinį lavinimą, bet anksčiau jis buvo prieinamas tik pasiturintiems žmonėms. Dabar galime pasidžiaugti, kad muzikuoja visi norintys.

 

Muzikos užsiėmimai lavina valią ir ugdo discipliną

 

valia maza

Groti instrumentu reikia nuolat, reguliariai ir be pertraukų. Žiemą – vasarą, per išeigines ir švenčių dienomis. Beveik taip pat atkakliai, kaip čempionai treniruojasi sporto salėje ar ledo arenoje. Tačiau kitaip nei sporto čempionai, grojantys pianinu nenusilauš nei kaklo, nei kojos, netgi rankos. Muzika – tai charakterio ugdymas be traumų.

 

Muzikos mokymasis lavina matematinius gabumus

 

images

Taip, muzikuojantiems geriau sekasi matematikaRodos, nesusiję? Vis dėlto mokslinės studijos rodo, kad yra tam tikras ryšys tarp tiksliųjų mokslų bei muzikos. Skaičiavimas, sprendimų ieškojimas, ypač matematinio bei loginio mąstymo, reikalauja improvizacijos. Norėdami suprasti sudėtingas harmonijas vaikai taip pat privalo pasitelkti tą patį mąstymą, kaip ir ieškodami atsakymo matematiniam uždaviniui. Grojant būtinas ir erdvinis mąstymas: juk svarbu pataikyti į reikiamus klavišus. Be to, vaikas, įsimindamas natų tekstą, manipuliuoja abstrakčiomis garsinėmis figūromis, ir žino, kad muzikinėje pjesėje kaip ir matematikos lygtyje: nei pridėti, nei atimti! Neveltui Albertas Einšteinas grojo smuiku, o 70 % Oksfordo fizikos ir matematikos profesorių priklauso universiteto muzikos klubui.

 

Muzika ir kalba – dvynės seserys

 

images 1

Jos gimė viena paskui kitą: vyresnioji – muzika, jaunesnioji – žodinė kalba, ir mūsų smegenyse iki šiol jos gyvena šalia. Frazės ir sakiniai, kableliai ir taškai, klaustukai ir šauktukai egzistuoja ir muzikoje, ir kalboje. Grojantys ir dainuojantys geriau kalba ir rašo, greičiau įsisavina gramatiką, jiems lengviau išmokti užsienio kalbų. Melomanai – literatai Stendalis, Ruso, Rolanas, Pasternakas ir kiti visiems būsimiems poliglotams rekomenduoja muziką. Sakoma: kur baigiasi žodžiai, prasideda muzika.

 

Muzika turi struktūrą ir hierarchiją

 

STRUKTURA MAZA

Stambios formos kūriniai skaidosi į mažesnes dalis, kurios savo ruožtu dalijasi į nedideles temas ir fragmentus, susidedančius iš smulkių frazių ir motyvų. Žodžiu, ištisa muzikinė architektūra. Psichologai įrodė, kad mažieji muzikantai, žymiojo Šiniši Suzuki mokiniai, jei ir neišsiskyrė iš bendraamžių muzikinės klausos ir atminties vystymusi, tai bent jau tikrai aplenkė savo struktūrinio mąstymo lygiu. Jų smegenys veikia kitaip. Nors labiausiai šie skirtumai pastebimi vaikų mąstyme, tačiau dalis jų išlieka ir suaugusiems. Tie, kurie pradeda muzikuoti ankstyvame amžiuje (9-11 metų), sugeba geriau pastebėti ryšius ir asociacijas tarp skirtingų objektų ar situacijų. Muzika veda tiesiai į kompiuterio mokslų viršūnes; neatsitiktinai Microsoft firma teikia pirmenybę darbuotojams su muzikiniu išsilavinimu.

 

Muzikos pamokos lavina bendravimo (arba komunikacijos) įgūdžius

 

FB IMG 1447776073562

Muzikuojantys vaikai geriau sutaria su kitais. Muzika yra būdas sujungti skirtingas kultūras, idėjas ir požiūrius. Mokydamasis skirtingų epochų bei kultūrų kūrinius vaikas nuo ankstyvo amžiaus tam tikra prasme susipažįsta su pasauliu, su genialiais kompozitoriais – Mocartu, Prokofjevu, Bachu ir kitomis muzikos asmenybėmis. Grojant jam teks persikūnyti į juos ir perteikti publikai jų charakterį, pojūčio manierą, balsą ir gestus. Genijų  sukurtoje muzikoje užkoduotos jų mintys ir emocijos, tad grojantysis patiria intensyvius išgyvenimus, pakyla į aukštesnį dvasinį lygį. Muzika padeda pažvelgti į pasaulį visai kitokiomis akimis.

 

Galų gale, net ir tokie paprasti dalykai, kaip nuolatinis buvimas kitų apsuptyje (privalomos solfedžio, muzikos istorijos, literatūros pamokos, ansambliai, orkestrai ar chorai), paverčia vaiką socialesniu ir geriau prisitaikančiu prie aplinkinių. Tai itin pravartu jo tolimesniame gyvenime. Telieka vienas žingsnis iki talentingo verslininko, kuriam gebėti rasti bendrą kalbą su žmonėmis – vos ne svarbiausia savybė. 

 

Muzikai geraširdžiai ir tuo pačiu vyriški

 

2733

 

Klasikinė muzika skatina gėrį ir švelnumą. Kaip teigia psichologai, muzikai vyrai yra jausmingi kaip moterys, o muzikės moterys tvirtos ir valingos kaip vyrai. Muzika sušvelnina įpročius (prigimtį), bet jei muzikuodamas nori ko nors pasiekti, privalai būti vyriškas.

 

Muzikos mokymosi procesas – tai ir savęs pažinimo procesas. Tai nuolatinė savianalizė, savikritika, sąmonės ir pasąmonės dėsnių supratimas.

 

Muzika ugdo jausmus ir dvasinę kultūrą, lavina vaiko skonį, ko negali padaryti formalusis ugdymas, lavinantis tik intelektą. Muzikuojantis vaikas pradės suprasti grožį, juk garsai – pirmas dalykas, su kuriuo jis susiduria iki gimimo.

 

Muzikos užsiėmimai įpratina „įsijungti pagal komandą“

 

images 2

Muzikai mažiau bijo to baisaus žodžio deadline – darbo pabaigos termino. Kiekvienas, kuris mokėsi muzikos, puikiai atsimins jausmą, kai girdisi kieme žaidžiantys vaikai, o tau dar liko keturiasdešimt minučių repetavimo. Nuolat vykstantys atsiskaitymai ir koncertai išmoko vaiką atsakingai žiūrėti į gautą darbą ir negailėti laiko jam pasiruošti puikiai. Muzikos mokykloje negali rytdienai ar kitai savaitei nukelti gamų įskaitos ar klasės koncerto. Artisto atsakomybė scenoje įpareigoja būti pasiruošusiam laiku, ir po tokios patirties vaikas negali neišlaikyti svarbaus egzamino, „susimauti“ per interviu dėl priėmimo į darbą ar skaitant metinę ataskaitą. Muzikos užsiėmimai vaikystėje – tai maksimalus susikaupimas, ištvermė ir artistiškumas visam gyvenimui. Tai patyrę žmonės nesikrato darbo ir atsakomybės.

 

Muzikos užsiėmimai lavina mažuosius „cezarius“, gebančius vienu metu daryti daug darbų

 

atsisiųsti 2

Muzika padeda orientuotis keliuose tuo pat metu vykstančiuose procesuose: skaitantis iš lapo pianistas vienu metu atlieka kelis darbus – prisimena, ką darė, mąsto apie tai, ką turi daryti, ir kontroliuoja tai, ką daro šiuo metu. Muzika teka savo tempu, ir skaitydamas iš lapo negali sustoti, atsikvėpti, pailsėti. Muzika įpratina gyventi keliomis kryptimis. Vaikui – muzikui bus lengviau bėgti keliais gyvenimo takeliais ir visur suspėti pirmam.

 

Jie geriau kontroliuoja save

 

Sugebėjimas vienu metu atsiminti muzikinį tekstą, jį sugroti, tuo pačiu išlaikant ritmą, crescendo ir diminuendo bei įsijautimą į kūrinį yra ne tik talento, bet ir didžiulio vidinio bei mentalinio susitelkimo požymis. Galų gale, nereikėtų pamiršti ir pačios pradžios – gebėjimą išmokti muzikinį raštą bei konkretaus instrumento subtilybes galima prilyginti užsienio kalbos išmokimui. Paklauskite bet kurio žmogaus, grojančio kokiu nors instrumentu – ar niekuomet nesinorėjo visko tiesiog mesti ir pamiršti, kad kažkada mokeisi.

 

Vienas mažas mokinukas pasakė:

-Kai namuose pradedu groti pianinu, visi slepiasi virtuvėje.

 

FB IMG 1473353680466

Tie, kurie šią užduotį sėkmingai baigė gali pasigirti nebloga savikontrole (nepamirškite, kad dažniausiai tai vyko vaikystėje ar maištingoje paauglystėje). Neabejojame, kad šios savybės itin pravarčios bet kuriame darbe.

 

Jie turi geresnį ritmo pojūtį

 

30817734 Ballroom dancing Silhouettes of dancing in pink Valse Stock Vector

Nesijuokite, tai padės ne tik mėginant sušokti pirmąjį vestuvinį šokį. Iš tiesų ritmo pojūtis padeda ir atliekant pasikartojančius darbus. Muzikalus žmogus natūraliai atranda savo tempą, ritmą, kartais net melodiją ir pagal jį dirba daug greičiau, nei tas, kuriam sudėtingiau „įsivažiuoti į ritmą“.

 

Jų geresnė atmintis

 

zennysullivan 1386784612

Čia dviračio neišrasime – ką nuolat tobulini, tas natūraliai stiprėja. Koncertams ir atsiskaitymams privalu net ir labai didelės apimties kūrinius išmokti mintinai. Negana to, turi būti pasiruošęs, kad jei netyčia suklysi, gali tekti pradėti kūrinį nuo jo vidurio ar kitos dalies. Taigi, muzikinis tekstas galvoje turi būti puikiai išsilaikęs. Taip nuolat stiprindami atmintį vaikai ne tik geriau pasirodo mokykloje, bet ir išlaiko šią savybę vyresniame amžiuje.

 

Tikėtina, kad jie džiaugsis aukštesniu IQ

 

iqchildren graph

Šis faktas ypač galioja, jei muzikuoti buvo pradėta jauname amžiuje, pavyzdžiui šešerių. Mokslinė studija parodė, kad vaikai, kurie tokiame amžiuje pradėjo mokytis groti, teste parodė geresnius rezultatus nei tie, kurie nevaldė jokio instrumento. Grojant harmoningai vystosi visi gabumai, smulkioji motorika, koordinacija.

 

Beje, muzikavimas avina klausą, net jei ir atrodo, kad polinkio muzikai vaikas neturi.

 

Muzika – geriausias kelias į gyvenimo sėkmę

 

IMG 9116 300x225

Kodėl? Muzikuojantys žmonės kūrybiškesni. Vienas „Microsoft“ įkūrėjų Paul Allen yra pasakęs, kad muzika leidžia mums pažiūrėti už visko, kas šiuo metu egzistuoja, ir išreikšti save nauju būdu. Ne vienos garsenybės biografija paženklinta muzikine praeitimi. Pažvelkite į žmones, kuriems sekasi, nesvarbu kurioje srityje. Paklauskite, ar jie nesimokė muzikos, kad ir neilgai, kad ir be ypatingo noro. Žinoma, mokėsi. Ir štai mes turime daugybę priežasčių sekti jų įkvepiančiu pavyzdžiu.

 

Taigi, muzika man padeda:

 

help

 

Ugdyti kalbos gebėjimus;

Judėti mano kūnui;

Ugdyti klausą;

Naudoti vaizduotę;

Ugdyti pasitikėjimą savimi;

Atsipalaiduoti ir numalšinti stresą;

Patirti džiaugsmą;

Praktikuoti darbą grupėse su kitais vaikais;

Lengviau keistis;

Ugdyti matematinius gebėjimus;

Skatinti kūrybiškumą.

 

PIANISTO SMEGENYS

 

Muzikos atlikimo procese vienu metu dalyvauja regėjimo, klausos ir lytėjimo pojūčiai, maksimaliai turi būti koordinuoti ne tik pirštų, bet ir viso kūno judesiai, būtinas ypatingas dėmesio sutelkimas ir greita reakcija. Žymi mūsų pianistė Mūza Rubackytė yra sakiusi: „Pianistui būtinas karo lėktuvo snaiperio tikslumas. Sakoma, kad pianistų smegenys ypatingos – panaudojamos tokios jų sritys, kurių kitiems menininkams neprireikia“. Grojant nuolat spaudoma daugybė nervinių taškų, esančių pirštų galiukuose, o tai tonizuoja visą organizmą.

 

Beje, vienas mano mokinukas kategoriškai pasakė: aš dešiniarankis, ir nesitikėkite, kad išmoksiu groti kaire ranka!

 

Taip atrodo tavo smegenys grojant pianinu: groti pianinu yra linksma, tačiau pažvelk, kiek daug tavo smegenys atlieka vienu metu.

 

pianisto smegenys

 

Akys: grojant akys skaito iš lapo ir vienu metu atskiria dvi skirtingas muzikos eiles (regos sritis; pakaušinė sritis).

Dvi rankos: abi rankos dažnai groja sudėtingus ritmus, nepriklausomai viena nuo kitos (motorinė sritis; kaktos sritis; smegenėlės).

Dešimt pirštų: tik keletas instrumentų reikalauja visų dešimties pirštų darbo (motorinė sritis; kaktos sritis; smegenėlės).

Meninė interpretacija: pianistai savo emocijas perduoda palaikydami muzikos nuotaiką, stilių ir tempą naudodami tokius išraiškos būdus kaip dinamika, artikuliacija, ritmas ir ekspresyvumas (kaktos sritis).

Dvi pėdos: kairioji pėda naudojama reguliuoti kairiajam pedalui, o dešinioji – dešiniajam (motorinė sritis; kaktos sritis; smegenėlės).

Ausys: pianistai klausosi grojamų natų ir pagal tai reguliuoja savo grojimą (klausos sritis; smilkininė skiltis).

Ritmo jutimas: pianistai palaiko tinkamą ritmą sintetindami ir sinchronizuodami visus gautus signalus ir atliekamus veiksmus. Be to, jie sugeba ritmą paskirstyti į daugybę rūšių (kaktos sritis; smegenėlės).

Erdvinis mąstymas: pianistas žino, kur kokie klavišai, net nežiūrėdamas į juos (momentinė sritis; smegenėlės; dešinysis pusrutulis).

Galimybių įvertinimas: pianistai puikiai supranta savo kūno sudėjimą, taigi skiria reikalingą kiekį jėgos ir pastangų savo judesiams (smegenėlės);

Lytėjimas: pianistai naudoja lytėjimą tam, kad nuspręstų, kokia jėga reikia spausti klavišus ir pedalus (momentinė sritis).

 

Grojant pianinu smegenys aktyvuojamos taip, kaip joks žaidimas, įrankis ar instrumentas jų neaktyvuoja. Tai puikiausia smegenų mankšta.

 

 

Naudota literatūra:

D.K.Kirnarskaja. Šaltinis – fit4brain.com

ltlife.lt

Fortepijono mokymo aktualijos 2004 Vilnius. M.Ignatavičienė. Muzikos reikšmė asmenybės ugdyme

O.Sotnikova. Igraem s udovolstviem. 2005 Sankt Peterburg

 

 

Parengė Jurgita Lapienytė