Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

MUZIKOS REIKŠMĖ ŽMOGAUS GYVENIME

Greta apčiuopiamų dalykų, su kuriais mes susiduriame kasdieninėse fortepijono pamokose, kuomet laviname vaiko muzikinę klausą, ritmo pojūtį, išmokome jį muzikinio rašto, yra  nematomi ir neišmatuojami reiškiniai, kuriuos žmogus įgyja dėka muzikos.

Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti mūsų sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius.

Kokia gi muzikos prasmė, reikšmė? Kokia prasmė žmogaus patyrimo, kurį jis įgyja klausant muzikos? Kaip muzika veikia intelektą, emocijas, mokymąsi, sveikatą? Ar priklauso žmogaus kūrybiškumas nuo to, kokią muziką jis klauso? Tokius klausimus nuo seniausių laikų mėgina atsakyti mokslininkai, gydytojai, psichologai ir mes – mokytojai.

 

reiksme maza

Muzikos poveikis žmogaus dorovei ir dvasiniam tobulėjimui

  • Ypatingas muzikos poveikio žmogui galias nuo seniausių laikų pastebėjo žyniai, mąstytojai, filosofai, meno ir mokslo žmonės. Mintys apie meno ir dorovės sąsajas turi gilias šaknis.
  • Sokratas pabrėžė gėrio, grožio ir tiesos giminingumą, pirmasis gvildeno grožio (muzikos) ir dorovės vienovę.
  • Platonas galvojo, kad grožio ieškojimas mene neatsiejamas nuo noro susilieti su gėriu.
  • Aristotelis teigė, kad meno dėka patiriamas katarsis daro žmones geresnius.
  • Graikai netgi sutapatino žmogaus dvasinį ugdymą su muzikos mokymu ir teigė, jog be muzikos mokymo joks mokymasis negali būti visavertis.
  • Šių dienų edukologai pripažįsta, kad mokinių dorovė skleidžiasi tam tikroje kultūrinėje aplinkoje, tam didžiulę įtaką daro muzikos mokymasis. A.Losevas pabrėžia muzikos pasaulio ypatingumą.
  • Daugelis filosofų (A.Šopenhaueris, F.W.Nyčė, A.Maceina) muzikai skiria aukščiausią vietą menų skalėje. Ji, pasak A.Maceinos arčiausiai metafizikos.

Muzikos poveikis žmogaus jausmų lavinimui

  • Muzika – viena iš meno šakų, kuri ypatinga, intonacine kalba, išsako žmogui aktualias prasmes, dvasinių išgyvenimų esmę.
  • Ji garsų forma išreiškia žmogaus emocijas, “širdies kalbą”. Senovės išminčių nuostata, muzika modeliuoja visą gyvenimą bei Visatą.
  • Filosofas Souriau pabrėžia: “ Vaikui muzika leidžia tiesiogiai prisiliesti prie reiškinių, kuriuos faktiškai gali suvokti tik suaugusiųjų žmonių protas. Muzika yra vienintelė sritis, kur dešimties ar dvylikos metų vaikas gali susidurti su tikrais šedevrais, turėdamas jų atžvilgiu tokią pat nuostatą kaip ir suaugę.“ Pasak filosofo, muzika formuoja jausmus, ji praturtina vaiko jausmų pasaulį.
  • Anot filosofo Getės, muzika išmoko vaiką jausmų gyvenimo. Muzika skatina ankstyvesnį jausmų brandumą.
  • Muzika laikoma moksliškiausiu menu ir meniškiausiu mokslu, padedančiu pajausti ir suprasti žmogaus vidinę darną.

Muzika yra galinga jėga, jos vibravimas veikia į visą kas gyva: gyvūnus, augalus, dar negimusius kūdikius, žmones įvairiuose amžiaus tarpsniuose, ligonius.

Keletas faktų:

  1. Muzika “maitinamos” gėlės, daržovės auga geriau.
  2. Skambant klasikinei muzikai karvės duoda daugiau pieno.
  3. Įvairių mokslininkų tyrimais nustatyta, kad prenatalinio (dar kūdikiui negimus) muzikinio ugdymo įtaka akivaizdi, visų pirma, būsimojo piliečio sveikatai (ryškiai mažėja vaikų mirtingumas, sergamumas ar įgimtos ligos). Taip pat naudinga jo intelektualiniam vystymuisi, jo protinei brandai (vaikai ugdyti šiuo periodu pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais).
  4. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad  vaikui augant (tiek vaikystėje, tiek paauglystėje) muzikos pagalba lavinami jausmai, lavėja vaiko estetinė sąmonė, intuicija, logika, komunikabilumas, išlaisvinamas kūrybiškumas, vystosi kalba.
  5. Yra nustatyta, kad muzika lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis. IQ=160. O tai reiškia, jog trejų metų vaikas geba atlikti šešiamečiams skirtus matematikos, kalbų, skaitymo pratimus.
  6. Virpesiais skleidžiama energija sėkmingai naudojama psichoterapijoje. Mokslininkai G.L.Šo, F.Rauchenas, D.Kembelas tyrinėjo W.A.Mocarto muziką. Konkretūs kūriniai padeda nuraminti verkiančius vaikus, stabilizuoja psichiką, stiprina smegenų vystymąsi, gerina virškinimą ir apetitą. Atitinkami kūriniai gydo neurologinio pobūdžio alergijas.
  7. 1993 m. Kalifornijos univesitete, I.F.Rauchenas, G.L.Šo ir jų kolegos atliko neurologinius – muzikinius tyrimus. Jų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atliekant testą, viena grupė klausėsi W.A.Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. 1995 m. šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika.

Apibendrinant, galima teigti, jog muzika yra grožio kalba. Ji menine forma teikia informaciją apie dvasinę pažangą žmogaus vidiniame pasaulyje. Mylėkime muziką ir neabejokime muzikos galia.

 

Naudota literatūra:

Žmogaus ugdymas muzika 2006, Klaipėda. Z.Rinkevičius, R.Rinkevičienė

Vaiko muzikos pasaulis. Vaikų muzikinio ugdymo straipsnių rinkinys 2009, „Kronta“

Mocarto muzikos poveikis 2014, Meno terapijos centras. Don Campbell

 

16559320 1207883099265883 1251844117 n

 

Parengė Aušra Klovaitė Berezinienė