Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

Siekis tobulėti ir kurti

 

Aldona Didžiulytė

Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mokytoja ekspertė

 

„ ...per kultūrą siekiama sudaryti optimalias sąlygas žmogaus brandai ir saviraiškai, per žmogų siekiama tęsti ir puoselėti tautos ir žmonijos kultūrą“.  /A.Maceina/                                                                            

Prasidėjus švietimo reformai, 1996 metais kūrėsi pirmosios metodinės tarybos (MT), kurios iniciatyvių ir kūrybingų pedagogų dėka, rengė seminarus, organizavo konferencijas, rašė kvalifikacijos kėlimo programas, ruošė koncertus įvairiose miesto salėse bei telkdami mokytojus kūrybingam bendradarbiavimui ir gerosios patirties sklaidai.

Nauja patirtis buvo visapusiškai naudinga tiek mokytojams tiek mokiniams. Atsirado galimybė išvykti į tarptautinius konkursus, festivalius. Naujam  mokymo modeliui  susiformuoti reikėjo žinių, profesionalumo, todėl pedagoginiai ryšiai, bendradarbiavimas, visapusiškas kvalifikacijos tobulinimas tapo neatsiejamu procesu nuo tiesioginio mokytojų darbo.

Viena iš pirmųjų Kaune įsikūrė fortepijono (antrojo instrumento) mokytojų metodinė taryba. Užregistravusi savo veiklą Kauno miesto švietimo skyriuje pradėjo dirbti.  Kvalifikacinių renginių tęstinė ketverių metų programa -  „Seminarai-praktikumai“  patvirtinta ŠMM ekspertų komisijos,  buvo pirmieji žingsniai siekiant tobulinti ne tik mokymo turinį, bet ir sudaryti sąlygas mokytojams bendrauti, bendradarbiauti bei tobulinti asmeninį profesionalumą.

Šiuo metu Kauno sakralinės muzikos mokyklos fortepijono mokytojos Violetos Jucevičienės asmenybė atsiskleidė įvairiapusiškais gebėjimais. Nuo pat pirmų metodinės tarybos darbo dienų ji pasireiškė kaip sumani pedagogė, kūrėja, organizatorė. Netrukus tapo  pirmininkės A.Didžiulytės pavaduotoja, o nuo 2004 metų ėmėsi vadovauti metodinei grupei (vėliau tarybos pradėtos vadinti metodinėmis grupėmis), kurioje dirba iki šiol. Ji pirmoji Kaune organizavo mokytojams – muzikams seminarus mokytis dirbti „Finale“ programa, teigdama, jog tai  atvers kelius kūrybingesniam, tikslingesniam bei rezultatyvesniam mokytojų darbui. Ir iš tiesų, jau po kelių metų kartu su kolegėmis A.Didžiulyte ir G.Dainauskiene savo jėgomis išleido aranžuotų kalėdinių giesmių rinkinį „Betliejaus žvaigždelė“. Čia V.Jucevičienė atsiskleidė ne tik kaip kruopšti redaktorė, maketuotoja, bet ir kaip dailininkė, nuostabiais paveikslėliais papuošdama rinkinį.

Metodinė grupė, vadovaujama V.Jucevičienės, kūrybingai pažymėjo savo veiklos dešimtmetį, surengdama informatyvią parodą Kauno Pedagogų Kvalifikacijos Centre.

Parodoje buvo eksponuojami ne tik mokytojų metodiniai darbai, skaityti įvairiose konferencijose, seminaruose, bet ir sistemiškai parengta nuveiktų darbų ataskaita su gausiomis iliustracijomis bei nuotraukomis.

V.Jucevičienės gebėjimas organizuoti ir sutelkti mokytojus - pianistus kūrybingam veiklos modeliui dabar gali džiuginti nuveiktų darbų raida. Paminėsiu tik svarbiausius - tai seminarai, skirti kompozitorių Vytauto Barkausko, Sauliaus Jonkaus kūrybos analizei,  „Šiuolaikinių kompozitorių fortepijoninių kūrinių repertuaras muzikos mokykloms, kūrinių interpretavimo galimybės ir įvairovė“, Mokytojų- pianistų V.Majorovo, A.Paškauskienės, V.Jucevičienės kūryba vaikams ”, konferencijos „Fortepijono pamokos etiniai ir psichologiniai ugdymo proceso aspektai", „Kaip kalbėti, kad vaikai norėtų mokytis namie ir mokykloje“, mokinių koncertai gražiausiose Kauno miesto salėse, kamerinės muzikos festivaliai „Garsų išdaigos“ ir t.t.

IMG 8463

Fortepijono MG iš kairės į dešinę: E.Valantinienė, V.Jucevičienė, I.Tranauskienė, N.Dainelytė, M.Lapinskienė, A.Didžiulytė. 2012 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tačiau mokytojai labiausiai rūpėjo kūryba, išplaukusi iš ilgametės pedagoginės patirties bei meilės muzikai ir mokiniams.

V.Jucevičienės kūrybiniai ieškojimai labai inovatyvūs ir įdomūs. Ji moko augti ir tobulėti tolygiai, metodiškai, apgalvotai, jos kūrinėlių muzikinė kalba paprasta, aiški, prieinama kiekvienam vaikui. 2003 metais „Šviesos“ leidykla išleido V.Jucevičienės  „Užduotys mažajam pianistui“, kur anot autorės teigiama, jog „ žaisdamas vaikas greičiau įsisavina jam pateiktą naują medžiagą“. Čia mokytojos iškelta improvizacijos idėja fortepijono pamokose, labai prieinamai taikyta mažiesiems muzikantams. „Graudu, kai mokinys septynerius ar aštuonerius metus mokęsis muzikos mokykloje, nesugeba melodijai iš klausos surinkti primityvaus TSD pritarimo“, sako mokytoja ir pateikia eilę užduočių, kurias įveikus problema „nemokėjimas improvizuoti“ neegzistuoja. Čia jos sukurtas eilėraštukas gamai - „Ei, pažvelkite čionai: re – po penkline žemai, do – nerimsta, negerai – pridėtinės reikia jai!...“,  padeda mokiniui per kelias pamokas įsisavinti garsų pavadinimus ir jų „gyvenamą“ vietą penklinėje.

Daugelis pamėgo ir įtraukė į pedagoginį repertuarą jos pirmąsias pjeses „Pas močiutę kaime“, „Garvežiukas“, „Polifoninė atkarpėlė“, trys „Akvarelės“, keletas iš jų yra atspausdintos respublikiniame žurnale „Pianistas“. Festivalyje „Garsų išdaigos“ skamba jos aranžuoti kūrinėliai keturioms rankoms, tai P.Frosstini „Linksmasis kabaljero“, A.Kačanausko aranžuota l.l.d. „Tų mergelių dainavimas“.         

2012 metais V.Jucevičienė išleido du leidinius mažiesiems pianistams „Mokausi skambinti fortepijonu“.

1 knyga skirta ankstyvojo ugdymo programai. „Knygelės tikslas – linksmai ir žaismingai išmokti smuiko rakto pirmosios oktavos natas, jas skambinant ir dainuojant bei atliekant įvairias kūrybines užduotis“, rašo mokytoja knygelės anotacijoje.

 

virselis1

 

„Mokausi skambinti fortepijonu“ 2 knyga  skirta pradiniam ugdymui. Autorė palieka daug kūrybinės erdvės mokymo(si) proceso dalyviams, anot jos „mokytojui kartu su mokiniu paliekama galimybė patiems pasirinkti pirštuotę, štrichus bei dinaminę skalę“, tai „padės lavinti vaiko kūrybinę fantaziją bei emocijas“.

 

vrselis2

Abiejose knygelėse pateikta daug mokomosios medžiagos su užduotimis ir pačios autorės kurtomis iliustracijomis bei žodžiais. Jos siūlomas mokymosi skambinti fortepijonu modelis nėra formalus, tai tikslinga bei apgalvota metodika padedanti siekti gerų rezultatų. V.Jucevičienės įsitikinimu vaiko psichomotorikai ir pusiausvyrai ugdyti teisinga yra nuo pirmųjų žingsnių mokytis kūrinėlius abejomis rankomis, su visais geros interpretacijos elementais.

Seminaro metu mokytoja pristatydama šias knygeles sakė, kad vaikui labai svarbu turėti savo knygą ir jausti, kaip jis pamažu auga, tobulėja pažindamas muzikos raštą ir išmokdamas skambinti daug kūrinėlių. Šis V.Jucevičienės leidinys padėjo užpildyti tą spragą, kurią minėjo prof. L.Drąsutienė, išreikšdama savo apgailestavimus dėl skurdžių muzikos mokyklų bibliotekų lietuviškais fortepijono pradžiamoksliais.

Kūrybingą, darbščią ir inovatyvią mokytoją  Violetą Jucevičienę belieka tik pasveikinti ir palinkėti tolimesnės kūrybinės bei pedagoginės sėkmės.

 Picture 045

 V.Jucevičienė su savo mokiniais kamerinių ansamblių festivalyje „Garsų išdaigos“, 2010 m.

 

Naudota literatūra

1. Drąsutienė L. Fortepijono metodikos tradicijos ir dabartis, V. 2004.

2. Fortepijono metodinės grupės protokolai 2006 - 2012 m.

3. Lietuvos švietimo reformos gairės. (1993). (Sudarė P.Dereškevičius).-Vilnius.