Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

Iš konkurso "Atlėk, sakale" su I vietos diplomu bei... grybų krepšeliu

 
Kauno A.Kačanausko muzikos mokyklos
mokytoja metodininkė Rita Juknevičienė
 
 
"Pripažinimas ateina, jeigu tu myli muziką. O jeigu tu jo nesulauki – nepergyvenk, nes vis dar turi muziką, kurią tu myli."
 
Lazar Berman
 
Šiuo metu vyksta ypač daug įvairiausio lygio festivalių, konkursų. Dalyvavimas juose visada sukelia nemažas diskusijas dėl jų naudingumo. Manau, kad šių renginių teigiamos savybės akivaizdžios. Bendroji kūrybinė aplinka, gaubianti jaunąjį pianistą pasiruošimo konkursui laikotarpiu, mobilizuoja patiems aukščiausiems profesiniams siekiams ir aktyviai žadina visus jo turimus meninius resursus bei gimdo naujus.
 
Kai ruduo dar džiugino šiluma ir barstė įvairiausias spalvas ant žolės ir medžių lapų, išvykome į Dzūkijos sostinę – Alytų. Muzikos mokykla, pasislėpusi senų pušų apsuptyje, jaukiai atvėrė duris atvykstantiems konkursantams. Šiame V-ajame respublikiniame lietuviškos muzikos festivalyje – konkurse "Atlėk, sakale" pirmą kartą dalyvavome solistų – pianistų kategorijoje, nes pirmąkart  į konkursą buvo įtraukti ir jaunieji pianistai.
 
Konkursas gana platus, apimantis įvairias solistų grupes: styginių instrumentų, akordeono, liaudies instrumentų, pučiamųjų instrumentų bei fortepijono. Konkurse dalyvavo jaunieji atlikėjai iš įvairių Lietuvos miestų: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Prienų, Garliavos, Vilkaviškio, Veiverių, Utenos, Jurbarko, Birštono, Trakų, Molėtų, Neringos, Kaišiadorių, Kauno ir, žinoma, gausus būrys pačių alytiškių.
 
Fortepijono grupės vertinimo komisijai vadovavo Vilniaus J. Talat-Kelpšos konservatorijos direktorė, fortepijono dėstytoja Dorolesa Pilikauskienė. Pianistų pasirodymai buvo vertinami labai kvalifikuotai, atsižvelgiant į atlikimo meninę kokybę bei muzikinę išraišką.
 
Pianistų grupėje buvome vienintelės dalyvės iš Kauno. Mano mažoji Saulė Mikšytė, besimokanti pas mane ketvirtus metus, šiame konkurse laimėjo pirmąją vietą. Atlikėjai turėjo atlikti dvi skirtingo charakterio pjeses, iš kurių viena – privaloma lietuvių kompozitoriaus. Po gerai organizuoto, labai jaukaus konkurso visi atlikėjai buvo apdovanoti diplomais ir skaniomis dovanėlėmis –  meniškomis molio lėkštelėmis,  prikrautomis daugybe meduolinių grybukų ir didelių baravykų. Vaikų akutės spindėjo vien žiūrint į šiuos skanėstus. Groti į sceną jie ėjo vedami ne tik kūrybinio jaudulio, bet ir džiugaus virpulio gauti šitokį puikų apdovanojimą.
 
Pasisvečiavę draugiškoje ir jaukioje Alytaus muzikos mokykloje, laimingos grįžome namo. Būtinai ruošimės kitam konkursui ir pakviesime čia keliauti kitus mūsų mokyklos pianistus. Juk dalyvaudamas konkurse atlikėjas gali pasidžiaugti muzikavimo procesu, galimybe atskleisti savo meninius gebėjimus. O kūrybinis aktyvumas, meninės satisfakcijos troškimas – didžiulė varomoji jėga, skatinanti jaunąjį atlikėją siekti didžiausių meninių aukštumų.
 
Iki pasimatymo, Alytau! Ruoškite daugiau grybukų – kauniečiai vėl atvyks!
 
 
Atlek sakale