Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

DOVANĖLĖ ARBA NETYČIA GIMUSI IDĖJA. ŠAKIŲ MM

Kada tai įvyko ir kaip tai nutiko? Turime tokią gražią tradiciją: kai iki kalėdinio koncerto lieka 24 dienos, klasėje pasikabiname eglės šaką, kurią kasdien papuošiame žaisliuku. Taipogi atidaromas šokoladinio kalendoriaus langelis, ir iš šokoladuko piešinio spėjama ateitis, kuri dažniausiai susijusi su mūsų muzikine veikla. Visi mano mokiniai žino, kas ir kaip prisideda prie klasės puošimo (mažesni nuvalo ir paruošia eglutės žaisliukus, vyresni puošia langus, 8 kl. mokiniai piešia kalėdinio koncerto skelbimą). Žinoma, tokių susiėjimu metu, kad dar smagiau būtų dirbti darbelius, daug bendraujama, kalbama apie dovanėles ir kaip jas pasidaryti. Tuomet kalba taip pat sukosi apie tai. Tiesą pasakius, nelabai jos klausiausi, kai išgirdau jau man adresuotą klausimą: ,,mokytoja, kažin kodėl internete ir žurnaliukuose ,,Pasidaryk pats“ daugiausiai siūlomos visokios idėjos iš popieriaus, iš kankorėžių, ir jokių muzikinių?“... ,,Na, jūs kalėdinio koncerto metu tėveliams dovanojate savo muzikavimą“ – pasamprotavau. ,,Bet tai kompozitorių sukurti kūriniai“ – matau, kad tai nelabai tinkama dovana, ir kartu suprantu – čia rutuliojasi kažkas įdomaus. ,,Tai gal pabandykite tą muziką sukurti patys“ – pasiūlau. ,,Gaila, bet mes tik pramokome groti, kažin ar mums labai gražiai pavyks“ – tuokart klasėje darbavosi antrokės. ,,Gerai, aš apie tai pagalvosiu“ – pasakiau ir truputį išsigandau: pagalvosiu tai pagalvosiu, bet ką?.. Tos geros jaunesniųjų mokinių idėjos nesinorėjo tiesiog taip imti ir atiduoti vyresniems. Nesinorėjo ir išskirti iš visų vieno mokinio, norėjau, kad tuo dovanojimu džiaugtųsi visi mokiniai. Tas pažadas antrokėms ,,pagalvosiu“ man kainavo kone visą naktį, bet kaip liaudies išmintis sako: ,,nėra padėties be išeities“.

Vėlesni rezultatai įrodė, kad „pagalvoti“ pavyko visai neblogai. Pasiūliau jiems sukurti kalėdinę dainą, visiems mokinius išdalinant tą kūrybinį darbą pagal jų galimybes: jaunesnių klasių mokiniai galvojo dainai pavadinimą ir pasišovė ją perrašyti bei apipavidalinti, kai bus sukurta (iš keliolikos pateiktų pavadinimų buvo išrinktas pats gražiausias – ,,Snaigės rūke“, kurį sugalvojo antrokė Raminta Stravinskaitė), 8 kl. mokinė Urtė Makūnaitė sueiliavo dainos tekstą, 8 kl. mokinė Viktorija Pavalkytė sukūrė muziką, 7 kl. mokinė Lina Grinevičiūtė sutiko šią dainą repetuoti, tačiau jai susirgus tai teko padaryti man, nes dainos teksto ir muzikos kūrimas užtruko (taip jau būna, ypač pirmą kartą, o dar įdedant pačius geriausius ketinimus).

Kalėdinio koncerto metų dainą atliko klasės mokiniai, akompanavo 6 kl. mokinė Luka Bernotaitytė. Mokinių tėveliai labai džiaugėsi sulaukę tokios originalios dovanos, bet patyliukais pasakysiu, kad pati didžiausia dovana atiteko tiems, kurie dalyvavo šiame kūrybiniame procese: teksto autorė (ir kiti) sužinojo, kad dainai reikalingos ne bet kokios  eilės – atitinkamose eilutėse turi būti vienodas skiemenų skaičius ir ritmika (tenka paplušėti, į tokus rėmus įspraudžiant sugalvotą mintį). Net ir dainos pavadinimo autorės įvertino, koks jis  svarbus kūriniui – tai kaip duoti žmogui vardą, o ką jau bekalbėti apie muzikos kūrimą ir jos atlikimą. Kompozitorių kūriniuose vaikai labai mėgsta praleisti, nepamatyti daugelio nurodymų natose, o čia kiekvienas  ženklas tapo brangenybe. Proceso metu išsiaiškinome, kas tinka vienokiam kūriniui, o kas – ne. Pradžioje mūsų daina buvo įgijusi bažnytinės giesmės pavidalą, nors tekstas tam prieštaravo – išsiaiškinome, kodėl taip nutiko. Vėliau ji tiko atlikti akordeonu, o mes – pianistai – vėl aiškinomės ir taisėme. Paskui ji tapo panaši į kūrinį močiučių ansambliui, o dainuos juk vaikai. Tik įgavusi penktą pavidalą daina ,,Snaigės rūke“ suskambo pagal mūsų svajones ir nepavėlavo į koncertą, visiems atnešė džiaugsmą, kalėdinę nuotaiką, ir... pagarbą, atidumą J.S.Bacho, V.A.Mocarto, kitų kompozitorių  kūrinių stiliui ir detalėms. Tuo džiaugiausi ir aš – nudirbau nemenką metodinį darbą.

Rašau tai ne vien norėdama pasidalinti pasiektų rezultatų džiaugsmu, bet ir norėdama parodyti to būtinumą. Pamokose mes turime ugdyti atlikėją, bet ar daugumai besimokančiųjų pakanka tam gabumų, ar jie to siekia? O kur sugebėjimai skaityti iš lapo? Baigęs mokyklą be mokytojo pagalbos dažnas nesugeba savarankiškai pagroti net ir lengvesnių nei mokėsi kūrinių (kodėl nebėra skaitymo iš lapo pamokų?). Akompanuojant neretai pačiam tenka sukurti kairės rankos pritarimą – o kas to moko? Tam paprasčiausiai nelieka laiko. Užduotys ,,pabaik melodiją“ pasibaigia pirmos klasės pratybų sąsiuviniuose. Ar nevertėtų patobulinti mokymo programų? Juk gyvenimas to reikalauja, o ir fortepijono pamokos taptų turiningesnės. Vaikams įdomu, jie nori tuo užsiimti. Po dainos ,,Snaigės rūke“ antrokė Lėja Mockutė paskambino savo kūrybos pjesę ,,Kalėdos“, ir nors tai tebuvo keli sakinukai, bet jau neblogai sukomponuoti, vadinasi, geras ,,užkratas“ sklinda. Vėliau ji sakė, kad po Kalėdų tėvelis į kompiuterį parsiuntė ir specialią programėlę. Tai vysto mokinių muzikinį skonį, įsiklausymą. Gal ,,Pianisto“ puslapiuose galėtų atsirasti profesionalių kompozitorių patarimai, o galbūt net kokios muzikos kūrimo pratybos? Pastaruoju metu dažnai girdžiu sakant, kad vos ne kas antras lietuvis sugeba sukurti eilėraštį. O jei taip bent nesudėtingą  melodiją su pritarimu?..

                                                                   B. Bajoriūnaitė (Šakių MM)

 

1

Raminta Stravinskaitė, dainos ,,Snaigės rūke" pavadinimo autorė

 

2

Luka Bernotaitytė, akompanavusi dainą

 

3

Lėja Mockutė su savo kūrinėlio natomis ,,Kalėdos"

 

4

Urtė Makūnaitė –  dainos žodžių autorė

 

5

Viktorija Pavalkytė, sukūrusi dainai muziką, ir Lėja Mockutė, pjesės ,,Kalėdos“ autorė

 

6

Dainos plakato apipavidalintojos Rugilė Kutkaitė ir Beatričė Aštrauskaitė

 

7

Dainą perrašė Lėja Mockutė 

 

8

Klasės mokiniai kalėdiniame koncerte atlieka dainą ,,Snaigės rūke"