Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

GĖLIŲ ALBUMAS

“Muziką aš kuriu tartum siuvinėdama kryželiu…”

                                                                                                (R.Juknevičienė)

thumbnail 6

Pavasario rytas... Iki begalybės kupinas spalvų, kvapų ir garsų. Dabar kasdien mane žadina apsvaigusių lakštingalų treliai. Kartais net pykteliu, kad jų melodijos trumpina naktis. Betgi pavasaris nebūtų savimi, jei nepaskleistų mums savo kerų.

Greitai šoku iš lovos ir netrukus jau būnu pasiruošusi kasdieniam gegužės mėnesio “mokytojų maratonui”. Ne, ne bėgimo, bet darbo. Kontroliniai atsiskaitymai, egzaminai, koncertai, o prieš juos daugybė repeticijų. Tai mūsų, muzikos mokytojų, kasdienybė. Ir nors nesu verslininkė, bet šiandien mano dienotvarkėje yra ne vienas susitikimas su labais rimtais žmonėmis. Tai tokie garbingi ponai kaip J.S.Bachas, J.Haydnas, S.Rachmaninovas... Su jais kalbėsiuos muzikos kalba, turėsiu būti paklusni pašnekovė, vykdyti visus jų nurodymus. Bet prisipažinsiu, kartais bendraudama su šiais genijais mėgstu paimprovizuoti. Man patinka jų forte pakeisti į mano piano, jų accelerando į mano ritenuto.

Taigi prieš išeidama pro duris čiumpu kvepalų buteliuką, ir virš manęs pasklinda toks lengvas, malonus, pažįstamas ir neįpareigojantis kvapas. Taip kvepia mielos darželio gėlės – dekoratyviniai žirniukai, kitaip dar vadinami pelėžirniais. Mano vaizduotėje staiga atgyja vaizdas: gėlių jūra, muzika, paveikslai. Ir... neapsakomai lengva, šviesi, jauki nuotaika.

Visus aukščiau išvardintus kvapus, pojūčius ir vaizdus mums, klausytojams, teko pajusti gegužės 9 d. Kaune, Menininkų namuose. Čia vyko Kauno A.Kačanausko muzikos mokyklos fortepijono mokytojos-ekspertės R.Juknevičienės pjesių rinkinio “Gėlių albumas” pristatymas. Taip taip, viską gerai supratot. Ne kompozitorės, bet fortepijono mokytojos!

 

thumbnail 5

 

Kasdienis autorės darbas – mokyti jaunuosius pianistus groti gamas, etiudus, polifoninius kūrinius, sonatas ir t.t. Kiek žinau, mokytoja niekada nesimokė kompozicijos. Ir štai man, Ritos kolegei, tokiai pat fortepijono mokytojai, jos kaip kompozitorės prisistatymas buvo didžiulė staigmena.

Šiame R.Juknevičienės ,,Gėlių albumo” opuse yra ,,pagerbta” 18 gėlių (tiek yra pjesių). Kiekvienai gėlei sukurta programinė pjesė ir nuostabus paveikslas, kurių autorė – dailininkė Justina Puidokaitė. Na, gėlės, muzika, paveikslai – lyg ir nieko naujo. Jie tikrai derėtų bet kokiame kontekste. Bet vos tik paėmęs albumą į rankas jauti, kad čia puikiai sustyguoti visi tonai ir obertonai, vaizdai ir jų šešėliai. Pradedant pjesių pavadinimais, juos lydinčia muzika ir nepakartojamais paveikslais šis albumas yra kiek kitoks nei šiaip mums įprastos natos.

 

thumbnail 2

Su dailininke Justina Puidokaite

 

Tik paklausykit: narcizai čia šoka grakštų valsą, o gladiolės – aistringą tango, bijūnas įsimylėjęs iki ausų, o viržis įsižeidęs (tikriausiai dėl meilės). Albume išgirsite našlaičių šnabždesį, pajusite tulpės ilgesį, įsivaizduosite saulėgrąžos šypseną. O mano taip mėgstami pelėžirniai bus išdykę. Ir tikrai, praeitą vasarą jie buvo “užkariavę” pusę kiemo tvoros ir savo svaiginančiu kvapu šelmiškai viliodavo mane vakarais. Na, o koks gėlių albumas būtų be rožės – išdidžios gėlių karalienės. Bet jokių fanfarų, garbinančių jos grožį, jūs neišgirsite. Rožė čia melsis jautria, nuoširdžia malda.

 

thumbnail 7

 

Nustebot? Suintrigavo? Bet tai tik žodžiai, kuriais aš negaliu perduoti šių pjesių muzikos skambesio. Geriau pacituosiu knygos recenzento, kompozitoriaus Raimundo Martinkėno žodžius: “tai pjesės, kur dominuoja melodija, o ne struktūra. Muzikinė kalba nesudėtinga, kūrybinis polėkis yra intuityvus, bet individualus, niekur negirdėtas”. O kaip tokios muzikos reikia vaikams! Žinoma, reikia ir sonatų, invencijų, etiudų. Bet mieli kolegos, pripažinkim: nėra lengva surasti mokiniui pjesę, kurioje jis galėtų visapusiškai atsiskleisti. O šiame rinkinyje yra didelė pjesių įvairovė. Jas galima komponuoti po kelias, kaip tik nori. Ir prašom, jau turim nedidelius ciklus.

 

thumbnail 8

Dar noriu pastebėti, kad natose beveik nėra autorės nuorodų. Kadangi su Rita dirbam kartu, vos gavusi natas iškart uždaviau klausimą, kaip vieną ar kitą kūrinį groti. “Kaip jaučiat, taip ir grokit. Kurkit. Aš nenoriu, kad laikytumėtės mano nustatytų kanonų”, - toks buvo atsakymas. Puiku! Pagaliau be jokios širdies graužaties galėsim eksperimentuoti. Ir niekas nesakys: “taip groti negalima!” (čia turėjau omenyje aukščiau paminėtų didžiųjų genijų muziką).

Tad mes su mokiniais ir kūrėm. Vieną pamoką grojam greičiau, kitą – lėčiau. Vieną – garsiau, kitą – tyliau. Šviečiant saulei norisi groti vienaip, lyjant lietui – jau kitaip. Per pamokas, po visų rimtų kūrinių ir aš, ir mokiniai laukdavom tų pjesių, nes turėjom visišką interpretacijos laisvę, o tai mums labai patiko.

Nors kūrinių tekstas nesudėtingas, jį galėtų atlikti 4-5 klasių mokiniai, bet nėra lengva perteikti turinį ir žinią, kurią jie slepia. Tai ne tik graži melodija ir pritarimas, tai yra kažkas daugiau, kas nusako autoriaus individualumą, kurį jauti klausydamas jo muzikos.

Muzika, muzika, muzika... Bet tą vakarą lygiaverčiai jos partneriai buvo ir paveikslai. Kai likus kelioms dienoms iki koncerto aš pamačiau jau išleistą albumą su visomis dailininkės J.Puidokaitės iliustracijomis, netekau žado. Kokia teisi buvo muzikos autorė, nenurodydama kaip atlikti vieną ar kitą kūrinį! Kai pamatai paveikslą, viskas tampa labai aišku. Pavyzdžiui, negalvokit, kad įsimylėjęs bijūnas myli tik vieną gėlelę. Ne, jis myli visas darželio gėles. Tiesiog svaigsta gėlių jūroje. Štai jums ir atsakymas, kaip atlikti pjesę.

Pirmieji “Gėlių albumo” atlikėjai buvo A.Kačanausko muzikos mokyklos mokiniai, pačios mokytojos R.Juknevičienės esami ir buvę mokiniai. Menininkų namų salė buvo sausakimša!

 

thumbnail 3

Su kolegėmis, A.Kačanausko muzikos mokyklos pianistėmis

 

thumbnail 1

Mokyt. R.Juknevičienė su buvusiomis mokinėmis

 

thumbnail 4

Spalvingas atlikėjų būrys

 

Ir nors pavydas yra blogas dalykas, bet tą vakarą aš “baltai” pavydėjau savo kolegei TOKIO koncerto ir drąsos. Ji klausytojams atvėrė pačias slapčiausias ir jautriausias savo asmenybės kerteles, kurias mes dažnai slepiame po devyniais užraktais.

Straipsnį noriu užbaigti Giedriaus Kuprevičiaus žodžiais: “nebijokit rašyti gražios muzikos”. O grožio ir gėrio, kaip žinia, niekada nebus per daug...

               

                 Kauno A.Kačanausko muzikos mokyklos

                             fortepijono mokytoja metodininkė

                                                  R.Kigienė