Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

Apie svarius renginius ir dar kai ką

 

Bronislava Bajoriūnaitė

 Šakių meno mokyklos vyr. mokytoja

 

Pradėsiu nuo to, kad spaudoje priimta rašyti apie svarius renginius, didelius laimėjimus, žvaigždes.

 Nesakau, kad to daryti nereikia ar neverta. Labai gerai, kad šalyje vyksta tiek daug konkursų, festivalių meno mokyklų mokiniams, kad provincijos meno mokyklos talentas gali nuvažiuoti į tarptautinį konkursą užsienyje, žinoma... Štai matote, jau po šio žodžio atsirado daugtaškis, ir tikriausiai jau numanote, kodėl. Taigi, kas seka po to žodžio ,,žinoma“? Ogi tai, kad deja, ne tik į konkursus užsienyje, bet ir norint pakliūti į vietinius, reikia turėti vis didesnį kapšą pinigų. Jau vis daugiau mokinių tėvelių susimąsto, ar vaiką išgali išleisti į paprastesnį 30 litų kainuojantį festivalį. Ir tikriausiai ne vieną mokytoją beskaitant šį straipsnį užplūsta gerai pažįstama savijauta, kai jis gabesniam mokiniui turi paaiškinti, kad į konkursą važiuoja prasčiau grojantis mokinys ir jis tam ruošiamas, nes to mokinio tėveliai turtingesni negu jo. Pačios meno mokyklos tokiems renginiams tikrai neturi daug lėšų ir dalija jas labai saikingai. Žiūrint į atsiųstus kvietimus dalyvauti konkursuose, festivaliuose, labiausiai ,,seilę tenka varvinti“ ne didmiesčių, o mažesnių rajoninių meno mokyklų mokiniams, nes jų galimybes dar apriboja ir kelionių išlaidos. Žinoma, toks laikmetis... Gerai, kad dar apskritai egzistuojame, bet kažkaip turime spręsti šią problemą ir nepasakyčiau, kad nėra būdų, tik reikia siekti, kad jie nebūtų taip nuvertinami, nes tai reikalauja nemenkų pastangų, pasiaukojimo.

Tikrai ne vienas, mieli kolegos, girdėjote mokyklos vadovus sakant – kokie ten to ar ano mokinio pasiekimai, jo gal neverta paminėti susirinkimuose, kadangi jis grojo tik festivaliuose ar koncertuose neįgaliesiems, tie renginiai neturi ,,svorio“. Štai ,,Gradus ad Parnassum“, ,,Muzika be sienų“, B.Dvariono vardo jaunųjų pianistų ir smuikininkų respublikinis konkursas (net ir jame dalyvio mokestis 50 litų, o anksčiau paminėtų konkursų – iki 200 litų ir daugiau) – va tai tikra vertė, o tu čia ką – koncertą suorganizavai? Na, tobulėjimui gerai, bet... dar prieš pusmetį jis į jokius planus neįtrauktas ir t.t. (Čia ir prasideda, organizatoriau, tavo kelias su barjerais).

Apie vieną tokį ,,tu čia ką“ ir noriu papasakoti, pasidžiaugti. Tas toks ,,menkavertis“ renginys visgi įvyko 2012 05 24 d. ir vadinosi ,,Vabaliukai 2012“. Tai fortepijono I-II-III klasių mokinių koncertas. Kaip žinote, šių klasių mokiniai dar nėra gausiai pageidaujami koncertuoti visuomenei, o patys to labiausiai nori. Dėl šios priežasties tai jau vienuoliktas mano klasės mažųjų muzikantų koncertas, tik nežinau, ar tą 11-tąjį jau galiu vadinti savo klasės koncertu, nes man buvo paaiškinta, kad, jei jame dalyvauja svečiai iš kitų mokyklų ir iš mūsų mokyklos filialo, tai tas koncertas turi būti mokyklos masto, o ne tavo kažkoks „privatus“ (Nors mano klasės mokiniai ne mano privatūs, o Šakių meno mokyklos mokiniai. Visus organizacinius darbus – nuo programėlių iki salės puošimo – atlikau pati viena su savo mokiniais. Iš karto dėkoju supratingoms kolegėms, paskolinusioms stalų ir suteikusioms galimybę vaišinti svečius savo klasėse bei morališkai palaikiusioms).

Koncerte grojo visi mano 1-2-3 klasių mokiniai, Šakių meno mokyklos Gelgaudiškio filialo vyr.mokyt. L.Stanaitienės ir mokyt.metodininkės G.Samajauskienės mokiniai, Kazlų Rūdos meno mokyklos mokyt. metodininkės S.Kalvaitytės mokiniai, o svečių teisėmis dalyvavo mano buvusio mokinio, dabar Vilniaus muzikos mokyklos ,,Lyra“ estrados skyriaus mokytojo A.Masevičiaus mokiniai. Jo mokiniai koncertą paįvairino grodami fortepijonu ir sintezatoriumi, dainuodami. Visi mokiniai koncerte grojo labai nuoširdžiai, sėkmingai ir muzikaliai, net stebėjomės, kad kaikurie jų, žinomi kaip labai vidutinių gebėjimų, tarsi triskart „patalentingėjo“. Koncertas virto didele džiaugsminga švente. Mano mokinės Rasos Grinevičiūtės mama išskynė kone visas pavasarines gėles savo darželyje, kad padovanotų kiekvienam jaunajam atlikėjui po puokštelę. Ji tai padarė niekieno neskatinama, o Rasa (jau penktokė, tad nebedalyvavusi kaip atlikėja šiame koncerte) įsiprašė teikti tas gėles. Daugelis mano ketvirtokų prašė leisti bent balionus pripūsti ir padėti papuošti salę, dūsavo, kad jau išaugo iš ,,vabaliukų“ amžiaus (nors aktyviai dalyvauja kituose koncertuose ir jų turi daug daugiau).

Po koncerto spėjome pasivaišinti ir nuvykti į ekskursiją į netoliese esantį, tuo metu dar restauruojamą, Zyplių dvarą, kur pagalbinėse patalpose buvome supažindinti su puodų žiedimu, apžiūrėjome gausią keramikos, metalo ir akmens dirbinių ekspoziciją. Apie rūmus pasakojo pats Lukšių seniūnas V.Cikana, o apie molio dirbinius pasakojo keramikė E.Kurcikevičienė.

Labai daug šiltų padėkos žodžių susilaukiau iš fortepijono skyriaus vedėjos G.Samajauskienės – ji mane labiausiai palaikė. Dėkojo ir kiti koncerte grojusių mokinių mokytojai – jie dar ir šiandien perdavinėja man savo mokinių tėvelių padėkos žodžius. Mano pačios mokinių tėveliai taip pat labai džiaugiasi šiais koncertais. Todėl drįstu teigti, kad tokio tipo renginiai nėra tokie ,,besvoriai“, jie gal net tampa savotiška kompensacija neturintiems lėšų mokamiems festivaliams, konkursams. Didžiausia jų prasmė – džiaugsmas pačia muzika, motyvacija muzikuoti. Skyriaus susirinkimo metu š.m. rugsėjo mėnesį buvo pasiūlyta ir toliau rengti tokį koncertą, taigi, gal ateityje internetu pakviesime ir daugiau mokyklų mokinių dalyvauti tokiame renginyje (jis dar kainuoja tik gerą nuotaiką ir norą muzikuoti). Prieš mokslo metus vykusiame pedagogų posėdyje už šį koncertą padėkojo ir direktoriaus pavaduotoja R.Valaitienė, nors mokslo metų pabaigos tokiame posėdyje, kai buvo dalinamos padėkos už kitus renginius, apie šį renginį nebuvo užsiminta nė žodeliu. (Suprantu, kad mokyklai daugiau atneša garbės tarptautiniai ar respublikiniai laimėti konkursai, dainų šventės ir kolektyvai, bet mokyklos kontingentą sudaro ne vien laureatai ir viską finansiškai sau galintys leisti mokiniai. Mano atestaciniame aplanke irgi gražiau atrodo tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatų diplomai, kurių, beje, yra jau netiek mažai, tačiau... ir Jėzus ėjo parsivesti vienos paklydusios, atsilikusios avelės). Jau senokai dalyvaudama įvairiuose festivaliuose ir konkursuose bandau pakviesti arčiau esančių, ypač mažesnių meno mokyklų mokytojus su savo mokiniais, kurių galimybės dalyvauti toliau vykstančiuose festivaliuose ir konkursuose yra menkesnės, į savo rengiamus koncertus ir labai dažnai išgirstu, kad jie neturi „parodomųjų“ mokinių, bet juk ir stipriausia mokykla nėra sudaryta vien tik iš talentų, o ir neprofesinio ugdymo meno mokykloje turi būti galimybė ir visai menkų gebėjimų mokiniui mokytis muzikos, ir neturi būti tokie mokiniai, kaip kokie raupsuotieji, niekam nerodomi. Juk jokia tragedija, manau, kad toks mokinukas koncerte pagros mažiau sudėtingą kūrinėlį, nes ypač tokiems gal labiausiai reikalingas jų pastangų pastebėjimas ir galimybė nors tą nedidelį rezultatą pademonstruoti. Gal mokytojai nereiškia didelio entuziazmo dalyvauti tokio tipo renginiuose ir dėl tos pačios priežasties, kad tai ne festivalis ar konkursas ir tai ne taip ,,svariai“ papildys jų atestacinius rodiklius, bet ar ne panašių ,,svorių“ besivaikydami vis mažiau sulaukiame stojančių į muzikos ir meno mokyklas, nes visuomenė mato mažai koncertuojančių ir tik rinktinius mokinius, ir tie nelabai turi laiko koncertams, kadangi jie užimti pasiruošimais aukšto lygio konkursams ir festivaliams. Ne vieno vaiko, pareiškusio norą mokytis šio meno, tėveliai, ko gero, pagalvoja, ar nepateks jų atžala dėl vunderkindo talento stokos į tokių ,,nurašytųjų“ pulką. Taigi... Baigdama šią jautrią temą, siūlyčiau mokytojams nesusireikšminti ir organizuoti bei dalyvauti su savo mokiniais ir labiau vidutiniško lygio renginiuose.Be abejo, būtų labai kilnu, jei aukštesnio lygio festivalių, konkursų organizatoriai mūsų šalyje atsižvelgtų į tuos iš toliau atvažiuojančiuos dalyvius ir į problematišką laikmetį ir bent atitinkamai pakoreguotų dalyvių mokesčius iš toliau atvykstantiems į tokius renginius. Manau, kad dėl to renginio biudžetas nenukentėtų, nes būtų sulaukta didesnio būrio konkursantų, ir gal net ir talentingesnių.

Jei patiks nuotraukos ir rasis entuziazmo bei neiškils atvykimo problemų, gal sulauksiu daugiau svečių tokiame koncerte. Nuotraukose straipsnio apačioje - akimirkos iš fortepijono jaunesniųjų klasių mokinių koncerto ,,Vabaliukai 2012“  ir iš ekskursijos po jo Zyplių dvare.

Pabaigai paminėsiu ir konkursų bei festivalių laureatus – mano klasei 2012 metai buvo ypač dosnūs. Mano mokiniai Rasa Grinevičiūtė tarptautiniuose konkursuose ,,Olimpo musicale“ (Lietuva) ir III-ame fortepijoninės muzikos konkurse Augustave (Lenkija) tapo diplomante, o konkurse ,,Muzikos garsai“ – laureate, Darius Bugys respublikiniame konkurse ,,Linksmieji pirštukai“ tapo laureatu – laimėjo III vietą. Guoda Venciūtė dalyvavo tarptautiniame lenkų muzikos festivalyje F.Šopenui atminti Vilniuje. Ji taip pat skambino Šopeną ir mokyklos jubiliejiniame koncerte. Kiti mano mokiniai kartu su fortepijono skyriaus mokiniais grojo fortepijoninės muzikos maratone Kaune, šokių muzikos festivalyje Marijampolėje ir kituose festivaliuose. Pasisekė pigiau išsinuomoti autobusiuką, tat labai džiaugiuosi savo klasės mokinius nuvežusi į Rietavo ir Plungės Oginskių dvarus. Labai įdomią ekskursiją mums vedė pats Oginskių muziejaus direktorius Rietave. Ten neįtikėtinai daug įdomių dalykų – siūlau ir skaitytojams (jei dar ten nebuvote) apsilankyti, tikrai nesigailėsite. Šios ekskursijos metu mano mokinei G.Puodžiukaitytei buvo suteikta galimybė paskambinti garsųjį M.K.Oginskio polonezą ,,Atsisveikinimas su tėvyne“. Tai mokinei suteikė didelį džiaugsmą ir paliko neišdildomą įspūdį.

Mokytojų G.Samajauskienės ir L.Stanaitienės mokiniai dalyvavo zoniniame B.Dvariono vardo jaunųjų pianistų ir smuikininkų respublikinio konkurso ture, mokytojos L.Stanaitienės mokinys Tomas Ignatavičius respublikiniame konkurse ,,Linksmieji pirštukai“ laimėjo III vietą. Ši mokytoja taip pat organizavo ir pravedė skyriaus koncertą ,,Mano mylimiausias kūrinys“, skyriaus mokiniai aktyviai dalyvavo skyriaus kalėdiniame koncerte, kurį vedė skyriaus vedėja G.Samajauskienė. Fortepijono skyriaus mokiniai grojo beveik visuose koncertuose visuomenei, parodose. Žodžiu, šį sezoną sukomės kaip voverės rate ir truputį pavargome, bet maloniai. Kad tik užtektų lėšų ir entuziazmo ir ateityje.

Nuotraukose:

Rasa Grinevičiūtė tarptautiniame konkurse Augustave (Lenkija)

Ekskursija Rietave ir Plungėje

 

 

Kadras iš koncerto ,,Mano mylimiausias kūrinys"  (koncertą suorganizavo vyr.mokyt. L.Stanaitienė, salę papuošė ir fotografavo vyr.mokyt. B. Bajoriūnaitė)

Vyr.mokyt.B.Bajoriūnaitė po respublikinio konkurso ,,Linksmieji pirštukai" su savo mokiniu D.Bugiu

 

 Vabaliukai 2012

Koncerto akimirkos

Svečiai iš Kazlų Rūdos meno mokyklos

Koncerto muzikantai su savo mokytojais (iš kairės į dešinę): mokyt. A.Masevičius, vyr.mokyt.B.Bajoriūnaitė (koncerto organizatorė), vyr. mokyt. L.Stanaitienė, mokyt.metodininkė S.Kalvaitytė, mokyt.metodininkė G.Samajauskienė

 

Zyplių dvaras

 

Viešnios iš Vilniaus muzikos mokyklos "Lyra"