Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

Ką man pasakoja muzikos garsai?

Violeta Česaitienė ir Virgilija Laurinaitienė
Vilniaus Algirdo muzikos mokykla
 
 
 
"Liejasi muzikos garsai... Štai salės kampe močiutė nubraukia ašarą, o šalia sėdintis mažas berniukas išpūstomis akytėmis žiūri į sceną, bijodamas net mirktelėti, kad nepražiopsotų ko svarbaus, o štai mergytė ten, pirmoje eilėje vis nerimsta - taisosi kaspinėlį plaukuose, judina kojeles, sukiojasi į visas puses. Visi jie girdi tą pačią muziką, tuos pačius garsus, tačiau visus juos ji veikia tikrai nevienodai. Vienam besiliejantys garsai galbūt sukelia kažkokius prisiminimus; kitam - tai kažkas nepaparasto, naujo, ką verta pažinti, suprasti; trečiam gi - tai tiesiog fonas, kuris nieko reikšmingo nepasako, ir mintys sukasi visai apie kitus dalykus. O kur dar atlikėjo požiūris ir jausmai arba kompozitoriaus idėjos?.." Ko gero tikrai įdomu būtų pabandyti iš tiesų žvilgtelėti į kiekvieno mintis, vaizdinius ir jausmus, kuriuos sukelia ta pati muzika… Galbūt, iškėlus tokį klausimą, mažieji atlikėjai labiau įsigilintų į kūrinį, kurį skambina, o mažieji žiūrovai atidžiau klausytųsi ir bandytų suprasti, ką gali papasakoti muzikos garsai būtent jiems?
 
Besimokant muzikos, atsiveria erdvė vaiko fantazijai lavinti, dvasingumui ugdyti. Neužtenka vien gerai išmokti natų tekstą – reikia pajausti muziką, suprasti kūrinio nuotaiką, charakterį. Skatinant vaikus domėtis menais, pamilti muziką bei mokytis atidžiai jos klausytis, svarbu sukurti tokią mokymosi aplinką, kuri leistų išgyventi, pajausti kūrybos ir atradimo džiaugsmą, žadintų smalsumą, lavintų vaizduotę. Šios mintys Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos mokytoją metodininkę Violetą Česaitienę paskatino ieškoti būdų padėti mokiniams išreikšti save. Taip gimė idėja parengti meninį edukacinį projektą “Muzikos spalvos”, kurį organizuoti padėjo vyresnioji mokytoja Virgilija Laurinaitienė. Projektas apjungė tris mokyklas ir vyko trimis etapais.
 
Pirmasis etapas – tai muzikinių mįslių vakaras – koncertas Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje “Kaip pavadinčiau aš?”. Jame dalyvavo šios mokyklos trečiųjų klasių moksleiviai, kurie skambino ryškaus charakterio pjeses. Tarp žiūrovų salėje buvo mokytojų Gabrielės Rastenytės ir Raimondos Svirskienės solfedžio mokinių grupės, kurios turėjo užduotį - sukurti skambančiai muzikai savo pavadinimą (kompozitorių ir kūrinių pavadinimų jie, kaip ir visi salėje, nežinojo). Tai skatino vaikus labiau susikaupti, atidžiau ir įdėmiau klausytis.
 
 
10850414 1557880484427855 1667401447 n cr
 
 
Nuskambėjus kūriniui, mokiniai su džiaugsmu išsakė ką tik galvoje kilusias idėjas. Pradžioje trumpi, kelių žodžių pavadinimai išaugo į ilgas, visą kūrinio siužetą pasakojančias istorijas.
 
 
10833854 1557880847761152 1941522504 n cr
 
 
10846666 1557879777761259 1107766182 n cr
 
 
10850696 1557880231094547 1771549588 n cr
 
    
Išklausius fantazija trykštančias mintis, visiems buvo smalsu sužinoti, koks tikrasis kūrinio pavadinimas. Kompozitorių ir kūrinio pavadinimą pranešdavo patys atlikėjai.
 
 
10819078
 
 
10841148 1557880227761214 269149615 n cr
 
 
10846668 1557880427761194 634691154 n cr
 
   
Vaikai labai nustebdavo, kaip skirtingai jie jaučia ir girdi tą pačią muziką. Kartais klausytojų sukurti pavadinimai buvo labai artimi kompozitoriaus sumanymui, o kartais jie išreikšdavo visiškai priešingas mintis. Pašnekesio pabaigoje, atlikėjas išrinkdavo jam labiausiai patikusį kūrinėlio pavadinimą.
 
Koncertą atidžiai stebėjo ir vertino ne tik mokytojų, bet ir mokinių (2014 m. vykusio Respublikinio atlikėjų festivalio – konkurso „Skambinu, įsivaizduoju, piešiu“ laureatų bei diplomantų) komisija, kuri atrinko išraiškingiausius kūrinius, ryškiausius atlikėjus.
 
 
10834072 1557880607761176 317184287 n cr
 
 
 
Šių dalyvių video įrašai buvo nusiųsti Alytaus rajono Butrimonių gimnazijos mokytojoms Ritai Peckuvienei ir Neringai Valvonienei bei Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos mokytojoms Laurai Laučiūtei – Jankauskienei, Jurgitai Jakutytei, Margaritai Olechnovičienei, Laimai Hofšteterienei, socialinei pedagogei Raimondai Vaičelienei. Jos organizavo konkursus savo mokyklose ir ruošė trečiajam etapui pradinių klasių mokinius, kurie, nežinodami kompozitorių ir kūrinių pavadinimų, bandė juos sugalvoti patys, fantazavo, piešė...Šį kartą vaikai galėjo savo mintis ir jausmus apgalvoti, kelis kartus paklausyti skambančios muzikos, labiau įsigilinti į tai, ką jaučia.
 
Ir štai Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje mokinių piešiniais pagal muziką padabinta afiša kviečia į finalinį projekto renginį „Ką man pasakoja muzikos garsai?“, kuriame dalyvauja visų trijų mokyklų ryškiausiai ir įdomiausiai pasirodę mokiniai.
 
2015 m. vasario septintoji... Didžiulė salė pilnutėlė klegančių, šventiškai nusiteikusių, išsipuošusių vaikų. Jų širdelės plaka iš susijaudinimo – juk dauguma jų savo mintis, jausmus, vaizdus muzikine kalba ar žodžiais išsakys scenoje. Ir ne tik tai... Pagaliau bus atskleista, kas sukūrė kūrinius, kaip pavadino, kokius vaizdus ir emocijas toje muzikoje atrado kitos mokyklos mokiniai. Taigi, visi su nekantrumu laukia renginio, kuriame persipins trys meno šakos: muzika, literatūra ir dailė.
 
 
IMG 4901
 
 
IMG 4946
 
   
Pasigirsta muzika, scenoje demonstruojami piešiniai, literatūrine kalba mokiniai išsako savo mintis ir jausmus. Kokie kūrybingi vaikai, kaip nuoširdžiai jie pristato savo įvaizdžius!
 
Štai W.Gillock‘o „Kelionė naktyje“ vienam išnyra vaizdiniu „Grobio rankos“, kitam – „Gėris ir blogis“, o štai mažutė mergytė scenoje ne tik kalba, bet tarsi dainuoja, šoka ir dar kažkas daugiau... Vieniems ugningas V.Poor  „Čardašas“ – tai „Čigonėlės širdis“, kitiems gi – visai kita stichija (tačiau taip pat nevaldoma, kaip ir ugnis) – pūgos, sniegas ir „Slaptoji Kalėdų senelio tarnyba“... Ir vėlgi – du rimti vyrukai dalinasi mintimis apie kiškių medžioklės ypatumus, o kiek dar įdomių ir netikėtų istorijų, eilių ir pasakojimų!
 
Labai žavi ne tik atlikėjai, bet ir publika. Nors didžioji jos dalis – vaikai, kurie dažniausiai nenustygsta vietoje, tačiau salėje tyla, visi atidžiai klausosi, galbūt kiekvienas sau bando atsakyti – „o ką apie tai galėčiau papasakoti aš?“
 
Suskamba paskutiniai muzikos garsai, paskutiniai žodžiai. Renginio dalyvius, jų mokytojus sveikina ir padėkos raštus bei saldžias dovanėles įteikia projekto globėja, Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daina Rakšnienė.
 
Žibančios akys, besišypsantys vaikų veidai, dar kartą patvirtina, kaip smagu ruoštis, dalyvauti ir įgyti naujos patirties. Scenoje plazdėjusi širdelė ilgai neleis pamiršti išgyventų jausmų - kaip baisu ir kartu drąsu pilnutėlei žiūrovų salei atskleisti savo mintis, papasakoti savo išgyvenimus. Įveiktas jaudulys suteikia pasitikėjimo savimi. Kitą kartą vėl norėsis sugrįžti į sceną, išreikšti save, žiūrovams pasakyti kažką naujo ir įdomaus. Matydami įtaigius savo draugų pasirodymus, vaikai – žiūrovai galbūt taip pat norės išbandyti save kitame renginyje, o ir tėveliai galbūt daugiau dėmesio skirs vaikų meniniam lavinimui, dažniau su jais apsilankys koncertuose, parodose, patys atras įvairesnes saviraiškos galimybes.
 
Renginio metu nuotraukose užfiksuoti momentai, spalvingi draugų piešiniai dar ilgai primins įvykusią šventę, skambančią muziką, ir kaip kiekvienas skirtingai ją suprantame. O juk viską nulemia fantazija ir vaizduotė, kurios leidžia į tuos pačius dalykus pažvelgti vis naujomis akimis.
 
 
IMG 5029