Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

DIDIEJI PIANISTAI. GARIKAS OLSONAS (GARRICK OHLSSON)

 “Nėra blogų fortepijonų, yra tik blogi pianistai."

                                                 G.Ohlsson

ohl 1

 

Vienas įdomiausių ir geriausių pasaulio virtuozų Garikas Olsonas į pasaulio pianizmo meną įnešė ir mums atskleidė daug naujo. Jis – pirmasis amerikietis, laimėjęs I-ąją premiją, aukso medalį ir visus pagrindinius prizus prestižiniame VIII-jame tarptautiniame F.Šopeno konkurse 1970 metais. Be to, jis pateikė klausytojams visai kitokį romantizmą. Jo Šopenas – ne saldžios, sentimentalios muzikos kūrėjas, Olsonas mums parodė Šopeną kaip realistą bei intelektualą. Šiandien jau sunku išgirsti pianistą, kuris Šopeno kūrinius perteiktų kaip sentimentalius romansus. Daug kas iš mūsų suprato, jog romantizmo epochos muziką reikia interpretuoti laisvai, be jokio vidinio susikaustymo ir primityvaus teatro grimasų.

Garikas Olsonas gimė 1948 metais Bronksvilyje, Niujorke (JAV). Mokytis groti pianinu pradėjo tik nuo 8 metų. Tai irgi pianistas – išimtis, nes beveik visi įžymūs pianistai pradėjo groti nuo 2-3 metų. Anksčiau pradėti groti jis visai nenorėjo ir ypatingai apdovanotu muzikiniais gebėjimais neatrodė. Gariką labiau domino tikslieji mokslai, jis svajojo tapti matematiku. Vėliau, studijuodamas muziką, jis lygiagrečiai studijavo ir matematiką. Tas, kas domisi pianizmo istorija, gali nesunkai pastebėti, kad didžioji dalis talentingų atlikėjų – puikūs matematikai ir šachmatininkai: Horovitzas, Taimanovas, Rachmaninovas, Olsonas, Jundi Li, Dang Thai Sonas, Fazil Say (būdamas 2 metų, jis atmintinai skaičiavo dviženkliais skaičiais), ir daug kitų atlikėjų. Tuo tarpu šiandien Olsonas nelabai žino, kokį automobilį vairuoja...

 

ohl10

Su pianistu E.Džeksonu,1971 m.

 

Po pergalės Šopeno konkurse vieno interviu metu pianistas pasakė: „Be reikalo esame verčiami mokytis to, ko mums tikrai neprireiks. Per tą laiką galėtume tobulinti tas žinias, kurios mums padėtų tapti geresniais specialistais”. G.Olsono tėvas buvo švedas, o mama – italė iš Sicilijos. Bendravimas su kitataučiais ir svetimšaliais jam padėjo greitai išmokti labai daug kalbų. Pianistas šiandien laisvai kalba anglų, ispanų, lenkų, italų, prancūzų, vokiečių ir švedų kalbomis.

Mokytis groti G.Olsonas pradėjo Vestčesterio muzikos mokykloje prie konservatorijos pas Tomą Lišmaną. Dvylikametis  Garikas jau turėjo pakankamai aukštą fortepijoninės technikos lygį.

Būdamas 13 metų, įstojo į parengiamąjį kursą Džiuljardo Muzikos Akademijoje. Jo pirmuoju dėstytoju tapo Saša Gorodnickis. G.Olsonas turėjo daug mokytojų, kurie jam padėjo įsisavinti labai skirtingų mokyklų patirtį. Su pianistu dirbti buvo nelengva: jei jam kokia pastaba nepatikdavo, jis savo nuomonę dėstytojui pasakydavo atvirai, todėl jo mokytojai keitėsi. Visi Olsono dėstytojai dėstė visiškai skirtingai, nes turėjo skirtingas pianizmo mokyklas. Ir nors jis pats nenorėjo ilgai mokytis pas vieną dėstytoją, jam tai išėjo tik į naudą. Po Gorodnickio Olsonas mokėsi pas Klaudio Arrau. Tai įžymus Čilės pianistas, perėmęs net 2 žymių pianizmo mokyklų - Lotynų Amerikos ir Vokietijos žinias. Galbūt Olsonas ir išsiskyrė iš kitų jaunų pianistų dėl to, kad sugebėjo iš K.Arrau pasiimti tai, kas geriausia. Arrau ypač daug davė Olsonui. Vėliau Džiuljarde Olsonas mokėsi pas Roziną Leviną, kuri buvo rusų mokyklos atstovė. Ji iš Kijevo emigravo į JAV 1931 metais. Po to jis dar privačiai mokėsi pas Olgą Barabini ir Irmą Wolpe.

1966 m. G.Olsonas tampa I premijos laureatu F.Buzonio (1866-1924) konkurse Bolzano mieste Italijoje. Būtina paminėti, kad, būdamas 18 metų, Garikas nelabai mėgo Buzonį. Jis nuo jaunų dienų kovojo su Buzonio pianizmo faktūra, kurią pavadino „pirštų suardymo” faktūra. Vien iš to pavadinimo aišku, kad jaunajam talentui ji buvo ypač nepatogi. Tačiau nežiūrint visų kančių, Olsonas įstengė konkurse pagroti visą Buzonio koncertą fortepijonui, kurio trukmė 70 minučių.

 

ohl6

Po Šopeno konkurso 1970 m. 

 

„Tai baisiau, nei 2 kartus iš eilės pagroti J.Bramso koncertą fortepijonui su orkestru d-moll” – sakė jis. (Bramso koncertas taip pat labai ilgas, apie 50 min. trukmės).

Iš šių kelių Olsono sakinių galime drąsiai teigti, kad amerikiečių pianistas – labai įdomi, humoro jausmo ir aukšto intelekto kupina asmenybė. Bet ar esame girdėję nors vieną gerą atlikėją, kuris būtų riboto proto?

Gyvendamas studentų bendrabutyje, Olsonas susirado daug draugų ir bendraminčių. Bet kadangi visi pavyduoliai – vidutinybės gyvena tik svetimu gyvenimu, apie pianistą greit pasipylė įvairios paskalos. Apie jį ir jo kambario draugą sklandė gandas, kad jie myli vienas kitą ne tik dieną, bet ir naktį. O pianistas į tas apkalbas reagavo labai ramiai: “Aš – ne bailys, ir man tie gandai visai netrukdo gyventi. Kaip tik nuo jų mano gyvenimas darosi dar įdomesnis”.

 

ohl3

1990 metai

 

Olsono koncertus galima suskirstyti į puikius ir labai įdomius. Puikių buvo be galo daug (apie 70), o įdomūs maestro koncertai daugelį klausytojų supažindino su tuo metu dar mažai žinomais kompozitoriais arba mažai atliekamais kūriniais. Pianistas sugebėjo publikai perteikti tuos kūrinius taip, kad daug jaunų atlikėjų atkreipė į juos dėmesį ir pradėjo groti patys. Pavyzdžiui, tokie genialūs kompozitoriai ir žymūs ispanų pianistai Federiko Mompou (1893-1987) ir Enrikė Granados (1861-1916) plačiajai publikai tapo žinomi tik Olsono dėka, vienas iš pianisto koncertų buvo skirtas vien tik E.Granados kūrybai.

2008 metais San Francisko filharmonijoje įvyko Olsono koncertas, kurio tema buvo E.Granados “Ispanų šokiai" ir „Gojeskos". Tuos kūrinius Granados sukūrė genialaus ispanų dailininko F.de Goja piešinių motyvais.  Olsonas grojo Granados kūrinius, kurie buvo iliustruoti Gojos darbais, eksponuojamais kitoje salėje.  

 

ohl4

Po koncerto Japonijoje 1980 m.

 

Dar vienas koncertas iš ciklo ,,Įdomūs koncertai” buvo Musorgskio ,,Parodos paveikslėliai”, taip pat puikiai iliustruotas šiuolaikinių dailininkų darbais gretimoje koncertų salėje.

Po Šopeno konkurso pergalės G.Olsonas tapo „titanu tarp titaniškų pianistų”. Po konkurso jis kalbėjo: „...I-oji vieta Šopeno konkurse pakeitė visą mano gyvenimą. Gavau labai daug kvietimų koncertuoti, susipažinau su daugeliu įdomių žmonių. Supratau, kad publika visada ir visur yra tokia pati. Reikia tik mylėti tuos kūrinius, kuriuos jai groji.”

Vien Lenkijoje Olsonas koncertavo apie 12 kartų. Koncertai vyko Varšuvos Filharmonijoje, o taip pat Šopeno gimtinėje Želiazova Volia ir Krokuvoje, Vroclave. Jo repertuaras toks milžiniškas, kad galima tik žavėtis, jog yra pianistų, kurie taip greit įsisavina naujo kūrinio tekstą. Olsonas gali sudaryti bet kokios pianizmo epochos koncerto programą – nuo D.Skarlatti iki XXI-ojo a. muzikos. O kiekvienas jo koncertas yra skiriamas tik vienam kompozitoriui.

 

ohl2

Koncerto metu 2014 m.

 

V.Disnėjaus koncertų salėje 2016 m. Olsonas atliko 4 pačias įdomiausias ir pačias gražiausias bei sunkiausias Bethoveno sonatas: Nr.8 (“Patetinę”), Nr.14 (“Mėnesienos”), Nr.23 (“Apassionata”) ir Nr.21 (“Waldstein” vok. miško akmuo). Kritikas R.Šulcas rašė: „Tos sonatas - tai vieni sunkiausių kūrinių pianistų repertuare”.

Olsono koncertų repertuaras apima beveik visą pianizmo istorijos paletę. Visą savo atliekamą muziką jis įrašo į CD ir DVD kartais tiesiai iš koncertų salės, padedant žymioms šiuolaikinių įrašų firmoms „Dekka”, „Deutsche Grammopfon”, „Grammy”. Jis jau įrašė visas 32 L.van Bethoveno sonatas, visus F.Šopeno kūrinius ir kitus klasikinės muzikos šedevrus. Šiandien pianistas koncertuoja visame pasaulyje, o Amerikoje gyvena pastoviai, statosi namą San Franciske.

Kadangi Olsonas pasaulyje garsus pirmiausia dėl savo fantastinės fortepijoninės technikos, po vieno koncerto Sidnėjuje paklaustas: „Ką jūs vis tik labiau vertinate – muzikalumą ar techniką?” – jis atsakė: „Muzikalių pianistų labai daug, o pianistas be technikos - tai tas pats, kas balerina be kojų”.

 

ohl7

Savo namuose

 

Literatūra:

  1. Garrick Ohlsson, Wikipedia, 2014
  2. Nugalėtojų sąrašas 1961-1970, Tarptautinis Busoni konkursas, 1990
  3. Horowitz, J. Pokalbiai su Arrau, Limelight Edition, 1992
  4. Eckier, J. Po drugim etapie, Ruch muzyczny, Warszawa, 1970
  5. Dubalis, D.  Interviu su G.Ohlssonu. WNCN-FM, 1981 m. rugsėjo 20

ohl8

Mažoji gyvenimo draugė mokosi muzikos

 

Parengė Janina Vainikonytė