Kauno krašto fortepijono mokytojų draugija

DIDIEJI PIANISTAI. FAZILIS SAJUS (FAZIL SAY)

„Savo koncertais sieksiu, kad kuo daugiau suartėtų Vakarų ir Rytų kultūros. Muzikai vertėjo nereikia.“

F.Say

                                                                                                                   Pradžiai N3

 

Šiandien klasikinė muzika tapo visiškai priklausoma nuo materialinio suinteresuotumo. Į tai žiūrima visai normaliai. F.Say tapo išimtimi. Tai pianistas, kuris padeda atsipalaiduoti ir viską užmiršti. Jo muzika eina tiesiai į širdį”.

                                                                                „Le Figaro”, muzikos skyrius

 

Šis pianistas į Europos muzikinį gyvenimą įnešė daug naujo. Jis vienodai žinomas ir kaip pianistas, ir kaip kompozitorius. Taip pat jis yra įžymus improvizatorius  ir džiazo virtuozas, šiuolaikinio romantizmo krypties pradininkas.

Fazilis Sajus (Fazil Say) gimė 1970 metais Ankaroje (Turkija), inteligentų šeimoje. Tėvas Ahmet Say – muzikologas ir rašytojas. Mama Faride Say – matematikė. Būdamas dvejų metų, jis laisvai atlikdavo aritmetikos uždavinius su keturženkliais skaičiais. Taip pat išmoko savarankiškai groti turkų liaudies instrumentu, panašiu į mūsų fleitą. Matydami neeilinius vaiko gabumus, tėvai ketverių metų Fazilį atidavė mokytis groti fortepijonu pas profesionalų pianistą Mithafą Fenmeną. Pastebėjęs, kad vaikas puikiai improvizuoja, Fenmenas jam leido gal pusę metų improvizuoti tai, ką jis girdėjo, ir tik po to pradėjo su vaiku dirbti profesionaliai.

 

6 metų Fazilis su pirmuoju mokytoju M

Šešiametis Fazilis su pirmuoju mokytoju

 

Fazilio vaikystė buvo nelengva. Jis iš prigimties turėjo „zuikio lūpą” ir įskilusį gomurį. Vaikai nenorėjo su juo žaisti, kadangi jis buvo „baidyklė”. Fazilį ignoravo ir mokykloje, nes individualybių niekas nemėgsta. Kartais berniukas žinodavo daugiau nei jo mokytojai, o šiems tai irgi nepatiko.

Vaikas užsisklendė, pradėjo vengti išeiti iš namų. Jis buvo vienišas. Tačiau tą vienatvės problemą jis išsprendė pats. Gal ta situacija ir pastūmėjo Fazilį daug dirbti ir kažko  siekti.

Neužilgo Fazilis buvo operuotas. Daug laiko praėjo, kol jis tapo pilnaverčiu. Tėvai jam nupirko elektrinius vargonus, kuriais jis iš klausos grojo V.A.Mocarto ir L.van Bethoveno simfonijas.

 

nemalonu kai dažnai tėtė verčia groti

Nemalonu, kai tėtis dažnai verčia groti

 

F.Sajui nepaprastai pasisekė su pirmuoju mokytoju. Fenmenas mokėsi Paryžiuje pas prancūzų pianistą, muzikologą, pedagogą, kompozitorių ir dirigentą Alfredą Korto (1877-1962 m.). Korto įskiepijo Fenmenui prancūzų pianizmo mokyklą, kurią jis perdavė Sajui.

Prancūzų pianizmo mokykla pasižymi didesne pianisto laisve. Ypač dėl pedalizacijos ir sėdėjimo prie instrumento. Pavyzdžiui, Fenmenas vaikui nuo mažų dienų leido sėdėti taip, kaip jam patogu. Iš nuotraukų matosi, kad jam nebuvo statomi jokie paaukštinimai, ir jis sėdėjo labai žemai. Esant geram rezultatui tai iš tikrųjų neturi jokios reikšmės.

Faziliui taip pat labai pasisekė su tėvais. Jam nereikėjo kovoti už specialybę, kuri bus nepelninga. Būdami protingi, jie niekada nekliudė sūnui siekti savo tikslų. Daugeliu atvejų vaikai buvo mokomi groti dėl snobizmo, kad mokėtų pagroti svečiams kokį nors F.Šopeno karikatūrinį variantą. Fazilis nuo mažens grojo K.Černio etiudus ir nebuvo kritikuojamas, kad jis amžinai ne toks, koks turėtų būti.

 

F.Say 9 metų

9 metų

 

Pianistas ar kompozitorius?

1984 metais F.Sajus parašė savo pirmąjį kūrinį – pirmąjį koncertą fortepijonui su orkestru. Vokiečių pianistas ir kompozitorius Aribertas Reimanas pasakė, kad Fazilio laukia didelė ateitis. Jis neklydo.

 

images.jpg Rašant savo muziką

Kuriantis muziką

 

Nuo XIX amžiaus Turkija buvo Prancūzijos protektoratu. Prancūzai labai norėjo suteikti turkams „aukštą kultūrą“. Tai ne visada gerai, bet šiuo atveju tai buvo puiku. Atsirado pirmos muzikos mokyklos, pirmieji fortepijonai. Dėka to šiandien turime puikius Ankaros ir Stambulo orkestrus, įžymius pianistus kaip Idil Biret ir Fazilį Sajų.

1987 m. F.Sajui buvo paskirta valstybinė stipendija toliau mokytis Vokietijoje, Diuseldorfo R.Šumano muzikos akademijoje. Tais pačiais metais Berlyno 750 metų jubiliejaus proga buvo pagrotas Fazilio kūrinys „Juodasis pasaulis“. 1991-1995 m. Fazilis studijavo R.Šumano muzikos akademijoje pas prof. Dovydą Leviną, o dar du metus Berlyne muzikos akademijoje studijavo kompoziciją. Diplominis darbas - antrasis koncertas fortepijonui „Šilko kelias“, sukurtas 1995 metais, vienas geriausių F.Sajaus kūrinių.

Mums, pianistams, F.Sajus daugiau žinomas kaip puikus pianistas atlikėjas. Koncertuose jis atliko ir įrašė į kompaktines CD ir DVD plokšteles visas V.A.Mocarto sonatas ir L.van Bethoveno sonatas bei koncertus.

 

images.jpg Pradžiai N2

 

Beveik visus populiariausius klasikinius kūrinius jis (kitų koncertų metu) improvizuoja ne talentingai, bet genialiai, kadangi Sajus pirmasis V.A.Mocarto kūriniams pritaikė džiazo elementus. Ir tokia kaip V.A.Mocarto muzika improvizuojama taip, kad dažnai senyvo amžiaus klausytojai po koncerto stovėdami ploja ir šaukia „bravo“!

 

Ką Fazilis Sajus davė mums, pianistams?

Įrodė, kad:

sėdėjimui prie fortepijono taisyklių nėra;

pedalizacijos taisyklių taip pat nėra;

rytiečių muzika nėra blogesnė už Vakarų muziką.

atlikėjas scenoje turi būti absoliučiai atsipalaidavęs psichiškai ir fiziškai;

improvizuojama tik geniali muzika;

V.A.Mocarto muzika iki šių dienų dar nėra visiškai suprasta;

klasika ir geras džiazas – vienodai iškilūs menai, kurie tik papildo vienas kitą.

F.Sajaus koncertai visada dalijasi į dvi dalis: pirmoji dalis – klasikų ir romantikų muzika, antrosios dalies programą sudaro originali Sajaus kūryba - improvizacijos liaudies dainų bei įžymiausių klasikų melodijų temomis.

Šis pianistas dalyvavo tik viename tarptautiniame jaunųjų atlikėjų konkurse Niujorke 1995 metais ir tapo I vietos laureatu. Nuo to laiko jis pradėjo savo koncertinę veiklą. Daugiau dalyvauti konkursuose Fazilis nebematė prasmės.

Kodėl F.Sajus išgarsėjo taip anksti? Todėl, kad jis buvo novatorius ir kaip kompozitorius, ir kaip atlikėjas, kuris sujungė abstrakčią muziką su klasikine, padėjo jas suprasti paprastam klausytojui.

 

Fazil Say

 

Koncerto metu į F.Sajų geriau nežiūrėti, nes jis grodamas sudaro labai keistą įspūdį:

  • sėdi nepaprastai arti, lyg būtų „įlindęs“ į fortepijoną;
  • kojos kabo be jokios atramos;
  • kairė koja trypia ritmą;
  • dešinė koja irgi kabo, bet kažkaip stebuklingai pasiekia pedalą;
  • pedalizacija nepriekaištinga;
  • dėl jo veido išraiškos susidaro įspūdis, jog sėdime ne koncerte, bet žiūrime neblogą siaubo filmą. Tarp kitko, „siaubo filmo“ išraišką turėjo ir Vladimiras Aškenazy;
  • linguoja, kaip uragano sūpuojamas medis;
  • gana garsiai niūniuoja. Tai puikiai girdisi įrašuose.

Taigi, svarbu tik rezultatas. O kaip jis pasiekiamas, kritikuoti nereikia…

Bet jeigu mes pradėsime pirmokui aiškinti, kad sėdėjimo taisyklių nėra, tai kažin ar nors vienas iš jų baigs muzikos mokyklą.

„Alergiją“ žurnalistams turi daug žymių žmonių.Kai kartą Maskvoje žurnalistas „pagavo“  Sajų, šis nutarė į klausimus atsakyti su humoru:

- Ar mėgstate groti?

- Nemėgstu.

- Kodėl?

- Neturiu laiko. Mėgstu tik kurti muziką.

- O kiek koncertų grojate per mėnesį?

- 120.

- Tai kada jūs kuriate?

- Oro uoste, transporte.

- Be fortepijono?

- Taip, be fortepijono.

Iš Sajaus laikysenos scenoje ir prie instrumento tikrai neatrodo, kad jis nelaimingas. „Tokios būsenos jam galėtų pavydėti kiekvienas pianistas”… (“Le Figaro”)

Jis nebijo to, ką apie jį pasakys žmonės. Technika irgi nepriekaištinga. Netgi sklinda gandas, kad F.Sajus turi savo fortepijoną, kurį užsisakė, ir jį jam pagamino specialiai. Girdi, juo Sajui lengviau groti, ir jis tą fortepijoną vežiojasi po visą pasaulį. Įdomu, kiek kainuotų jam tokios kelionės per penkis kontinentus, jei kiekvieną kartą instrumentą reikėtų išmontuoti ir samdyti specialų transportą, o paskui sumontuoti kiekvienam koncertui? Tai tik rodo, kaip Sajus išsiskiria iš daugelio atlikėjų, jeigu apie jo „stebuklingą  fortepijoną“ kuriamos legendos.... Be to, Sajus yra labai nedidelio ūgio ir turi mažas rankas. Horovicui pasisekė daugiau: būdamas panašaus mažo ūgio, jis turėjo labai dideles rankas. Pasirodo, talentams maža ranka ne visada kliūtis.

 

1995 m po koncerto St.Peterburge

 

Kompozitorius ir džiazo atlikėjas

Savo pirmojo mokytojo Fenmeno dėka F.Sajus tapo kompozitoriumi ir improvizatoriumi. Į pamoką Fazilis turėdavo atnešti tai, ką išgirsdavo namuose ir svečiuose. Vaikas atnešdavo liaudies dainas, kurias girdėdavo ir sugebėdavo pats pagroti bei suharmonizuoti. Tai buvo gražiausios turkų liaudies melodijos. Taip vėliau gimė F.Sajaus harmonizuotas šedevras Kumru”. Kumru - merginos vardas, kompozitorius šį kūrinį dedikavo savo dukrai Kumru. Tos dainos genialumas slypi paprastume. Iki šiandien Fazilis ją groja beveik kiekvieno savo koncerto pabaigoje bisui. Po to dažniausiai visi klausytojai atsistoja ir ploja stovėdami...

 

hqdefault.jpg dukra Kumru Say

Dukra Kumru Say

 

Fazilis Sajus lyginamas su B.Bartoku ir I.Stravinskiu. Jie pirmieji pritaikė tautosaką klasikiniams šiuolaikiniams kūriniams. Abudu emigravo į Vakarus, tačiau JAV Bartokas buvo visai nesuprastas ir 1943 metais ten mirė skurde. O Sajus koncertinę karjerą pradėjo dideliu nepasisekimu Niujorke 1996 m.

Sajus improvizuoja liaudies muziką taip, kad ji būtų suprantama paprastam klausytojui. Kadangi jo improvizacijų metu niekas iš salės neišeina, galima drąsiai teigti, kad ši muzika prieinama visiems. Pagyvenę žmonės Sajaus koncertuose sudaro 3/4 publikos (bilieto kaina nelabai tinkama jauniems pianistams). Daugelis iš vyresnių prisipažįsta, kad anksčiau nekentė “lengvosios” muzikos ir ignoravo šiuolaikinį džiazą.

Pats nesuprantu, kodėl šitas džiazas man taip patinka. Mano jaunystės laikais buvo kitoks jaunimas ir kitoks džiazas (...). O dabar mes su žmona džiaugiamės, kai atvažiuoja tas pianistas”, – po koncerto sakė užkalbintas senyvas pensininkas.

F.Sajus surenka gražiausius turkų klasikinės muzikos motyvus, melodijas ir visa tai sujungia su Vakarų harmonija, o kartais ir su šiuolaikinės popmuzikos elementais.

 

po dzazz vakaro restorane

Po jazz vakaro restorane

 

Kaip bebūtų gaila, bet kolkas kitus pianistus, atliekančius F.Sajaus kūrinius, kažkodėl lydi tik nesėkmė. Šiuo atveju netinka paplitusi nuomonė, kad dauguma autorių savo kūrinius atlieka blogiau už kitus.

Sajus dar rašo teatrui, chorui, orkestrui. Jo kūriniai dažniausiai remiasi istoriniais ir tautosakos personažais. 1991 m. Fazilis parašė ciklą fortepijonui 4 Nasredino šokiai” (Hodža Nasredinas - legendinis turkų ir Vidurinės Azijos tautų herojus).

 

Kopatchinskaja Say2.jpg su žmona

Su žmona

 

1995 m. pianistas susituokė su moldavų smuikininke Patricija Kopačinskaja. Jie sudarė aukšto lygio kamerinį ansamblį, kartu grojo F.Sajaus šiuolaikines sonatas, o taip pat klasikines sonatas. Po kelerių metų jiems gimė dukrelė Kumru. Vėliau Sajus parašė variacijas fortepijonui Nazim” (Nazim Hikmetas - turkų poetas, gyvenęs 1901-1963 m.). Po metų F.Sajus padarė savo pirmojo kūrinio Juodasis pasaulis” transkripciją fortepijonui. Kūrinys abstraktus, parašytas sujungiant rytiečių harmoniją su mūsų šiuolaikiniais sąskambiais. O svarbiausia – dalis kūrinio grojama fortepijono stygas užkabinant pirštais (pizzicato). Tai imituoja Artimųjų Rytų tautų styginius liaudies instrumentus, ir mes galime išgirsti tų sąskambių grožį.

2006 m. Vienoje įvyko F.Sajaus baleto Patara” premjera, o 2010 m. Fazilis padėjo organizuoti Zalcburgo festivalį Mozarteum”, kuriame jis grojo Mocarto kūrinius kaip pagrindinis pianistas.

Po metų Fazilis parašo didelę oratoriją Pavasario giesmės”, kurioje cituojamas XI a. gyvenęs persų poetas Omaras Chajamas. O.Chajamas savo eilėse kritikavo islamo tradicijas ir buvo labai madingas Europoje 1970-1990 m.

 

img648083.jpg Paryžiuje 2013m

Paryžiuje 2013 m.

 

2016 m. Faziliui Sajui buvo paskirta Bethoveno premija už muzikinę veiklą ir kovą už dviejų kultūrų sujungimą.

 

Asmenybė

Bûdamas originalaus ir laisvo charakterio, Fazilis Sajus daug ko išmokė jaunus pianistus. Tai įvyko savaime, jam visai to nenorint. Svarbiausia, daugelį pianistų jis išmokė tinkamai nusilenkti publikai. Viena pianistė puikiai pastebėjo: “Pagal nusilenkimą publikai galima numatyti, kaip artistas gros. Jei lenkiasi žemai, tuo parodo pagarbą publikai. O jei tik galvą truputį nuleidžia, tai serga didybės manija ir mato save aukščiau už kitus. Nieko gero iš tokio artisto nebus.” Ši taisyklė išimčių beveik neturi. F.Sajus - didi asmenybė ir, kaip dera dideliam talentui, lenkiasi publikai labai žemai. Didis žmogus yra kuklus ir paprastas. Lietuvoje mes taip pat turime labai ryškų pagarbos klausytojams pavyzdį – pianistą Kasparą Uinską. Apie aukštą jo koncertų lygį žinome visi.

Neveltui Sajaus elgesį scenoje daug kas pradėjo pamėgdžioti. Mėgdžioja ir jo aprangą, kadangi Fazilis koncertuose niekada nedėvi smokingo su baltais marškiniais ir juoda varlyte. Jis groja apsirengęs išeiginiais marškiniais arba su prailgintu netradicinio pasiuvimo švarku. Gal kai kam ir nepatinka tradicijų laužymas, bet su talentais ir genijais taip buvo visada. Nemažai jaunuolių šiandien koncertuoja su gražiais vakariniais marškiniais ir tai nereiškia, kad koncertas bus niekam tikęs.

 

Fazil Say 010

 

Ilgą laiką gyvendamas Turkijoje Fazilis nuo mokyklos suolo labai gerai pažino savo krašto religiją - islamą. Jo tėvas, būdamas rašytoju, irgi išsamiai pažino savo tikėjimą ir visą jo istoriją. Motina, dirbdama mokslinį darbą taip pat suprato, kad šių dienų religija turi būti kitokia. Fazilis negalėjo užaugti užkietėjusiu musulmonu tokioje pažangioje šeimoje. O toks musulmonas turėtų penktadieniais nakvoti mečetėje ir negerti nė lašo alkoholio. Bûdamas neblogas publicistas, Sajus pradėjo rašyti ir viešai šaipytis iš musulmonų dvasininkų imamų. Į spaudą patekusi pašaipa apie vieną imamą: Jis tik 2,5 minutės giedojo kvietimą maldai, nes labai skubėjo išgerti vyno” ir kiti panašūs komentarai nepatiko radikaliems musulmonams, ir Sajus buvo paduotas į teismą. Stambulo teismas už religijos tradicijų kritikavimą ir išjuokimą pianistui skyrė 10 mėnesių kalėjimo. Po šio nuosprendžio visa Stambulo inteligentija išėjo į gatves su plakatais, palaikančiais pianistą. F.Sajus buvo išteisintas ir gavo lygtinę bausmę. Tačiau imamai nenurimo, ir tada buvo duotas įsakymas pasodinti pianistą į kalėjimą už demonstracijos organizavimą. Pusę metų Sajus turėjo praleisti kalėjime. Tarp kitko, jo tėvas Ahmet Say 1970 metais irgi metus praleido Turkijos kalėjime kaip pavojingai mąstantis musulmonas. Pianistas viešai pareiškė, kad jis ateistas, ir dėl to jį galėtų palikti ramybėje. Taip ir atsitiko. Jį paliko ramybėje, nes įstatymas baudė tik neteisingai tikinčius” musulmonus.

 

Paleiskite didelį talentą į laisvę. Stambulas 2013

Paleiskite didelį talentą į laisvę. Stambulas, 2013

 

Vėliau pats F.Sajus aiškino, kad religijos jis neatsisakė, bet tai viešai pasakyti jį privertė dvasininkai. Norėdamas tai pabrėžti, Fazilis 2014 metais Berlyne koncertavo su musulmonišku švarku. Paprasčiausiai jam buvo nepriimtinos pasenusios tradicijos. Šiandien religijos yra kitokios ir tradicijos turi būti švelnesnės. Bet visos religijos yra geros.

F.Sajus dažnai koncertuoja JAV. Po įvykių su įkalinimu Amerikos muzikos atstovybė iš karto pasiūlė Sajui priimti JAV pilietybę. Mokėdami 10-15 kartų didesnį atlyginimą žymiausiems talentams, amerikiečiai padėjo susitvarkyti gyvenimą tokiems pianistams kaip Horovicas ir net Rachmaninovas. Iki šių dienų pusė pasaulinių enciklopedijų rašo, kad Rachmaninovas - amerikiečių pianistas ir kompozitorius, nors jis visą muzikinį išsilavinimą gavo Rusijoje. Taigi F.Sajus taip pat galėjo tapti Amerikos piliečiu, bet nesutiko. Kadangi Sajus aukštąjį muzikinį išsilavinimą įgijo Vokietijoje, jis pasirinko 2 pilietybes: vokiečių ir turkų.

 

Fazıl Say çocuklarla 94 copy.jpg Su pirmokais1994

Su pirmokais

 

F.Sajus laisvalaikiu mėgsta lankytis muziejuose ir labai domisi šiuolaikine tapyba. Jo privačią galeriją sudaro nemažai abstraktaus meno kūrinių originalų. Šiandien Fazilis Sajus gyvena Diuseldorfe savo dideliame name, dėsto kompoziciją ir fortepijoną R.Šumano muzikos akademijoje, kurioje anksčiau mokėsi pats.

Su juo kartu gyvena mama, 16 metų dukrelė ir... 3 simpatiškos katės.

 

images.jpg Namuose su mažiausia gyventoja

Namuose su mažiausia gyventoja

 

Parengė Janina Vainikonytė