Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykloje – išskirtinis įvykis: čia atkeliavo koncertinis „Shigeru Kawai SK-7“, pirmasis šios serijos fortepijonas Lietuvoje. Už naujojo instrumento slypi ilga japonų meistrystės istorija, o jo atvykimas atveria naujų galimybių mokiniams, pedagogams ir koncertuojantiems pianistams.
Žmogus, kurio vardas tapo meistrystės ženklu
Shigeru Kawai vardas fortepijonų pasaulyje žymi ne vien modelių seriją. Tai pasakojimas apie žmogų, siekusį, kad instrumentas kuo tiksliau perteiktų atlikėjo muzikinę mintį. 1922 m. Japonijoje gimęs Shigeru 1946 m. pradėjo dirbti „Kawai“ bendrovėje. „Kawai“ šeimos puoselėjama fortepijonų gamybos tradicija šiandien siejama jau su ketvirtąja karta. Iš kartos į kartą perduodama pagarba meistrystei, dėmesys instrumento skambesiui ir siekis nuolat tobulinti fortepijonus.
Bendrovės įkūrėjas Koichi Kawai jam perdavė pagarbą amatui ir nuolatinio tobulėjimo idėją. 1955 m. Shigeru perėmė vadovavimą įmonei, o vėliau padėjo jai tapti tarptautiniu fortepijonų gamintoju. Vis dėlto jį lydėjo ir asmeninė svajonė: sukurti instrumentą, kuriame technologinis tikslumas būtų neatsiejamas nuo meistro klausos bei rankų darbo.
Ryuyo gamykla ir naujos serijos gimimas
1980 m. Japonijos Šidzuokos prefektūroje atidaryta Ryuyo gamykla tapo svarbia šios idėjos įgyvendinimo vieta. Čia instrumentų kūrimas buvo siejamas su akustiniais tyrimais, kruopščia medžiagų atranka ir ilgamete meistrų patirtimi. Rezonansinei dekai parinkta eglė, plaktukėlių paruošimas, mechanikos reguliavimas – visa tai veikia galutinį fortepijono balsą.
1999 m. pristatyta „Shigeru Kawai“ serija tapo šių ieškojimų rezultatu. Jai suteiktas kūrėjo vardas – tarsi asmeninis įsipareigojimas kokybei. Nors Shigeru Kawai mirė 2006 m., jo puoselėta meistrystės filosofija tęsiama iki šiol.
Per pastaruosius dešimtmečius „Shigeru Kawai“ įsitvirtino pasaulio koncertinėse scenose ir pelnė tarptautinį pripažinimą, šiandien pelnytai stovėdamas greta prestižiškiausių fortepijonų gamintojų. Šie instrumentai skamba garsiose pasaulio koncertų salėse, juos renkasi profesionalūs pianistai, o tarptautiniuose pianistų konkursuose „Shigeru Kawai“ siūlomas kaip vienas iš aukščiausios klasės koncertinių fortepijonų pasirinkimų. Tai išskirtinis įvertinimas, liudijantis instrumento meninę vertę, techninį tobulumą ir pasaulinį prestižą.
SHIGERU KAWAI – kai kiekvienoje stygoje slypi meistro siela
„Shigeru Kawai“ nėra atskiras gamintojas – tai aukščiausios klasės „Kawai“ fortepijonų serija. Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos įsigytas SK-7 – 229 cm ilgio koncertinis fortepijonas, antras pagal dydį „Shigeru Kawai“ serijoje po SK-EX.
Japonijoje, kur pagarba tradicijoms ir meistriškumui perduodama iš kartos į kartą, gimsta instrumentai, kuriuose kiekviena detalė turi savo prasmę. Viena ypatingiausių jų paslapčių – TEMAKI, tradicinis bosinių stygų apvyniojimas rankomis. Kiekviena bosinė styga kruopščiai apvyniojama varine viela. Subtilus, ypatingo tikslumo ir kantrybės reikalaujantis darbas patikėtas patyrusiems meistrams. Čia nėra skubėjimo. Tik žmogaus rankų jautrumas, ilgametė patirtis ir siekis sukurti tobulą garsą. Būtent toks dėmesys detalėms prisideda prie išskirtinio „Shigeru Kawai“ bosų sodrumo, šilumos, gilumo ir spalvingumo.
Galutiniuose darbo etapuose svarbų vaidmenį atlieka patyrę meistrai, vadinami „Master Piano Artisans“. Jie siekia, kad skirtingi registrai skambėtų darniai, mechanika tiksliai reaguotų į prisilietimą, o pianistas galėtų laisvai kurti garsines spalvas. Tradicinis darbas čia derinamas su technologijomis: „Millennium III“ mechanikoje naudojamos anglies pluoštu sustiprintos kompozitinės detalės, padedančios užtikrinti veikimo tikslumą ir stabilumą.
Tai daugiau nei fortepijono gamyba. Tai japoniška meistrystės filosofija, kurioje susitinka tradicija, mokslas, menas ir žmogaus širdis.
Krefeldas – svarbi kelio į Kauną stotelė
Nors šie fortepijonai gimsta Japonijoje, Europoje svarbi jų istorijos vieta yra Krefeldas, netoli Diuseldorfo. Čia įsikūrusi „Kawai Europa GmbH“ atstovybė. Būtent į šį centrą kaip vertinimo ekspertės vyko Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos fortepijono mokytojos Rūta Varnienė ir Agnė Pranculytė-Jončienė.
Tokio lygio instrumento vertinimas neapsiriboja techninių duomenų palyginimu. Reikia profesionalios klausos, pianistinės patirties ir gebėjimo įvertinti skambesio vientisumą, mechanikos jautrumą, dinamines bei menines galimybes. Po vertinimų ir nustatytų įsigijimo procedūrų mokyklą pasiekė „Shigeru Kawai SK-7“.
Ar egzistuoja tobulas fortepijonas?
Ar egzistuoja tobulas fortepijonas? Į šį klausimą net ir garsiausi pasaulio pianistai tikriausiai atsakytų skirtingai. Vieniems svarbiausia skambesio gylis ir sodrumas, kitiems – mechanikos jautrumas, tembrų įvairovė ar galimybė išgauti subtiliausius dinaminius niuansus. Net du to paties modelio fortepijonai gali turėti savitą charakterį. Todėl aukščiausios klasės instrumento pasirinkimas nėra vien techninių parametrų palyginimas – tai ir meninis sprendimas, kuriame susitinka atlikėjo patirtis, klausa ir asmeninis santykis su garsu.
Būtent tuo galėjome įsitikinti ir mes, Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos fortepijono mokytojos ekspertės Rūta Varnienė ir Agnė Pranculytė-Jončienė, vykusios į Vokietiją išbandyti ir įvertinti siūlomų instrumentų. Turėjome galimybę palyginti du „Shigeru Kawai SK-7“ fortepijonus, kurie, nors ir buvo to paties modelio, atsiskleidė savais skambesio niuansais. Vertindamos instrumentus dėmesį skyrėme ne tik garso kokybei, tembriniam turtingumui ir dinaminėms galimybėms, bet ir klaviatūros bei mechanikos jautrumui, instrumento reakcijai į skirtingą prisilietimą. Mums buvo svarbu pajusti, kiek laisvės fortepijonas suteikia atlikėjui ir kaip tiksliai geba perteikti jo muzikinę mintį. Pasirinktas instrumentas paliko itin gerą įspūdį savo skambesio sodrumu, subtilumu ir galimybe valdyti net menkiausius garsinius niuansus. Ši patirtis dar kartą patvirtino, kad tikroji fortepijono vertė atsiskleidžia ne jo techniniame aprašyme, o tuomet, kai prisėdus prie instrumento užsimezga natūralus ryšys tarp pianisto ir muzikos.
Pirmasis Lietuvoje – naujas mokyklos istorijos puslapis
Instrumento atvykimas į Kauną tapo ypatinga mokyklos bendruomenės akimirka. Prie mokyklos pastato sustojęs didžiulis transportavimo konteineris žymėjo daugiau nei naują pirkinį: į Lietuvą atkeliavo pirmasis „Shigeru Kawai“ serijos fortepijonas.
Mokyklos direktorės Linos Kaubrienės-Stunžėnienės vadovaujamai bendruomenei šio išskirtinio instrumento įsigijimas – reikšmingas pasiekimas ir svarbus žingsnis stiprinant muzikinio ugdymo kokybę. Tai kartu ir prasminga Kauno miesto savivaldybės investicija į jaunuosius kauniečius, jų talentų ugdymą bei miesto muzikinę ateitį. Instrumentas atveria platesnes galimybes kasdienėms pamokoms, mokinių koncertams, konkursams, meistriškumo pamokoms.
Kai instrumento istorija tampa mūsų istorija
Japonų meistrų darbas, daugelį metų tobulinta konstrukcija ir atsakingas instrumento pasirinkimas dabar susitinka su kasdieniu muzikavimu Kaune. Ypač džiugu, kad aukščiausios pasaulinės klasės fortepijonas tampa prieinamas vaikams ir jaunimui. Nuo šiol jaunieji kauniečiai turės galimybę kasdien mokytis, tobulėti ir atskleisti savo muzikinius gebėjimus instrumentu, atitinkančiu aukščiausius profesionaliosios muzikos standartus. Jo skambesys džiugins ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir Kauno miesto gyventojus bei svečius. Vienam mokiniui SK-7 padės naujai išgirsti pianissimo, kitam – atrasti drąsesnę muzikinę frazę, trečiam – pasirengti svarbiam pasirodymui.
Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykla didžiuojasi tapusi pirmojo Lietuvoje „Shigeru Kawai“ fortepijono namais. Tai naujas puslapis mokyklos gyvenime ir prasminga galimybė augti ateities pianistų kartoms, muzikos mylėtojams. Juk tikrasis instrumento išskirtinumas atsiskleidžia tuomet, kai jo skambesys įkvepia žmogų muzikuoti.
Informacijos šaltiniai: oficiali „Shigeru Kawai“ istorija (shigerukawai.jp), SK-7 gamintojo informacija (kawai-global.com), „Kawai Europa“ (kawai.eu). Nuotraukos pateiktos mokyklos.
Parengė Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos fortepijono mokytojos ekspertės Rūta Varnienė ir Agnė Pranculytė-Jončienė
