Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę Kauno muzikos mokyklos pasitinka skambiu festivalio ,,Lietuviška gaida“ akordu. Šiemet tai jau jubiliejinis XXX-asis lietuvių fortepijoninės muzikos festivalis, kovo 9 dieną vykęs Kauno filharmonijos Mažojoje salėje. Gausi klausytojų auditorija pasijuto tarsi besklaidanti lietuviškos fortepijono muzikos enciklopediją, iš kurios puslapių pabiro tiek klasikų, tiek ir nūdienos autorių kūriniai.
Festivalio rengimo pradžia sutampa su Sąjūdžio laikmečiu, kai gaivūs pokyčių vėjai ,,nupūtė“ muzikos mokyklose privalomą tarybinių kompozitorių repertuarą. Patriotiška dvasia nusiteikusios Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos pianistės, suburtos kūrybingos mokytojos Ritos Padleckytės-Juknevičienės, pradėjo rengti lietuviškos muzikos koncertus. Graži iniciatyva neišblėso, susibūrė visų Kauno muzikos mokyklų fortepijono pedagogai ir kasmet, pasitinkant Kovo 11-ąją, ryškiai suskamba festivaliu tapusi ,,Lietuviška gaida“. Festivalio organizatorių gretas papildė mokytojos Goda Stanionytė, Paulė Galinienė, Agnė Tilindytė, priklausančios kartai, kurios brendimo laikas sutapo su politiniais bei socialiniais pokyčiais šalyje. Naujų meno raiškų, idėjų ir galimybių įvairovė tapo neatsiejama šios kartos veiklos dalimi. Kūrybingos mokytojos sugebėjo išlaikyti skambančią ,,Lietuvišką gaidą“ net ir karantino sąlygomis, perkeldamos ją į virtualią erdvę.
Šiemet, vėl sugrįžęs į prestižinę Kauno koncertų salę, lietuvių fortepijoninės muzikos šventinis koncertas džiugino įdomia programa, muzikos autorių gausa, paveikiu jaunųjų pianistų muzikavimu. Įžangos žodį tarė festivalio įkūrėja mokytoja ekspertė Rita Juknevičienė, pabrėžusi lietuviškos muzikos atlikimo svarbą mokinių patriotinio ugdymo kelyje. Koncerto vedėja Rita Kigienė šiltai anonsavo autorius, kūrinių atlikėjus, supažindino su ryškiausiais lietuviškos muzikos istorinės raidos momentais.
Puikiu koncerto pradžios akcentu tapo festivalio svečių, pianistų Motiejaus ir Mykolo Bazarų fortepijoninio dueto pasirodymas. Jų atlikti V. Barkausko ir V. Bartulio kūriniai žavėjo ne tik raiškiu skambinimu, bet ir tikru širdies polėkiu. Koncerte išgirdome pianistų pedagoginio repertuaro klasika tapusius M. K. Čiurlionio preliudus ir mazurkas, St. Vainiūno pjesę ,,Pakalnutės žydi“, V. Barkausko ,,Elegiją ir fantastinę tokatą“, V. Bagdono ,,Žvirblių ginčus“ ir ansamblį ,,Atvažiavo piršlys“, G. Kuprevičiaus ,,Preliudą M. K. Čiurlionio atminimui“. Kaip ir ankstesniuose festivaliuose šiemet vėl klausėmės jaunųjų pianistų mėgstamų L. Povilaičio ir V. Mikalausko kūrinių. Buvo paminėtas kompozitorės Dalios Kairaitytės jubiliejus. Jos muzika skamba beveik kiekvieno festivalio koncertuose. Šį kartą girdėjome mokinių pamėgtas pjeses ,,Debesų peizažas“ ir ,,Ilga lietaus dainelė“.
Tradiciškai kiekviename ,,Lietuviškos gaidos“ festivalyje klausomės Kauno muzikos mokyklų fortepijono pedagogų kūrybos. Jubiliejiniame festivalyje skambėjo V. Majorovo, R. Juknevičienės ir jauno Kauno 1-osios muzikos mokyklos fortepijono pedagogo Manto Šidlausko kūriniai. Sodrūs šių autorių programinių pjesių vaizdiniai puikiai rezonavo jaunųjų atlikėjų sąmonėje.
,,Lietuviška gaida“ puoselėja gyvo bendravimo su lietuvių kompozitoriais tradiciją. Ne vienas fortepijoninės muzikos autorius lankėsi festivaliuose, buvo išleisti specialiai šiam renginiui parašyti ir koncerte atlikti kūriniai. Aktyvi šio bendravimo su autoriais dalyvė ir leidinių iniciatorė yra Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja ekspertė Aušra Kučinskienė. Jubiliejinio festivalio metu buvo pristatytas jos sudarytas ir, remiantis rankraščiais, kruopščiai redaguotas naujas leidinys ,,Geriausios lietuviškos pjesės fortepijonui“ II dalis. Jame randame St. Vainiūno, V. Bagdono, R. Žigaičio, V. Barkausko kūrinius, pamėgtus pedagogų ir mokinių.
Kupinas kūrybos ir įdomių patirčių festivalis baigėsi. Prasmingai buvo paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Naujų raiškos formų, gaivių idėjų, nuoširdaus visų Kauno muzikos mokyklų bendravimo linkime ,,Lietuviškai gaidai“, įžengusiai į ketvirtąjį dešimtmetį!
Parengė Jūratė Šleinytė
