Vos spėjus prasidėti naujiems metams, Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykla jau sausio 5 dieną pakvietė muzikos, šokio ir dailės mokytojus į I-ąją tarptautinę virtualią konferenciją tema „Muzikos ir šokio menų sintezė pedagoginėje praktikoje“.
Kiekvienos formalųjį ugdymą papildančios švietimo įstaigos didžiausias ir bendras tikslas yra jaunai, besiformuojančiai asmenybei padėti išsiugdyti kultūrines, kūrybiškumo, pažinimo ir kitas svarbias kompetencijas, kurios „būtinos kiekvieno asmens tobulėjimui, socialinei įtraukčiai, darniai gyvensenai, aktyviam pilietiškumui, pasirengimui asmeniniu indėliu prisidėti prie Lietuvos, Europos ir pasaulio pažangos, darnaus vystymosi.“[1] Tad jaunos kultūringos asmenybės brendimui sąlytis su įvairiomis (muzikos, dailės ir/arba šokio) meno šakomis yra ypatingai svarbus. Pedagogai, dirbantys su jaunimu, kasdien ieško būdų ir metodų, kaip jaunimą „įtraukti“ į kultūrą ir visas jos apraiškas. Tačiau kasdieniu iššūkiu mokytojams tampa faktas, jog esant didelei dabartinių laisvai pasirenkamų užklasinių veiklų pasiūlai, jaunimą sudominti menu, kuriam reikalingas nuoseklus ir kantrus kasdieninis darbas, nėra paprasta. Senas populiarus priežodis, kad „vienas lauke – ne karys“, o dabartinėje internetinėje erdvėje randami panašūs teiginiai, jog „vienišų genijų laikai jau praėjo“[2], primena kiekvienam iš mūsų, kad visi teisingi atsakymai greičiausiai atrandami ir išsigrynina dirbant komandoje, o ne individualiai. Todėl konferencijos organizatoriai, siekdami skatinti Lietuvos ir užsienio pedagogų bendradarbiavimą muzikos ir šokio menų sintezės gerosios pedagoginės patirties sklaidos kontekste, pakvietė visus muzikos ir šokio pedagogus diskutuoti, analizuoti ir dalintis gerąja pedagogine patirtimi, kaip įvairiomis muzikos ir šokio sintezės formomis jaunimą galima sudominti muzikavimu ar šokio raiška.
Labai džiaugiamės, kad konferencijos tema ir Lietuvos bei užsienio lektorių temos sudomino nemažai muzikos, šokio ir dailės pedagogų, kurie skyrė visą pusdienį mokinių žiemos atostogų laiko pedagoginio įkvėpimo ir atsakymų į sau aktualius klausimus paieškoms, klausydami konferencijos lektorių pranešimų.
Konferencijos pranešimų temos ir gvildenami klausimai buvo labai įvairūs: apėmė integruoto ugdymo programų pristatymus Latvijos Siguldos menų mokykloje „Baltais fligelis“ (lektorės Sanita Klešnieks, Dace Gžibovska, Jolanta Bimbere) ir Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykloje (lektorė direktoriaus pavaduoja ugdymui Lina Jančiuvienė); kviesti užsienio lektoriai Armine Soghomonyan (Konstantin Sarajyan music school of Yerevan, Armėnija), Giedrė Lutz (Klavierstudio Giedre Lutz, Vokietija) ir Aušra Bernatavičiūtė (Conservatório de Música e Dança de Bragança, Portugalija) ne tik patraukliai apžvelgė ir pristatė šokių ciklus fortepijonui („Komitas. Šokių ciklas fortepijonui“, „Mátyás Seiber šokių rinkinio jauniesiems pianistams pristatymas ir apžvalga“, „Portugalų tradiciniai šokiai bei jų pritaikymas fortepijoninėje pedagoginėje praktikoje“), bet ir džiugino konferencijos klausytojus įrašytomis koncertinėmis bei gyvo garso analizuojamų kūrinių demonstracijomis. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius, B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokytojas ekspertas Gytis Cinauskas nuoširdžiai dalijosi savo patirtimi, gilindamasis ir konferencijos klausytojams pristatydamas temą „Garso ir judesio santykis. Šokis klasikinės muzikos kompozitorių kūryboje“. Savo pranešime, paremtame vokiečių mokslininkių studijomis muzikos ir šokio tema, charizmatiškasis lektorius pasidalijo gausybe originalių įžvalgų pasirinkta tema, atkreipė muzikantų dėmesį į laisvo kūno pojūčio ir laisvo judėjimo muzikuojant svarbą, o taip pat instrumentinio muzikavimo terminologijoje vietoje žodžio „grojimas“ skatino naudoti žymiai taikliau šią kūrybinę veiklą apibūdinantį ir estetiško bei kokybiško skambesio siekį inspiruojantį terminą „skambinimas“.
KSMM šokio mokytoja metodininkė Irina Lazauskienė gilinosi ir entuziastingai dalijosi savo pedagoginės patirties padiktuotomis įžvalgomis apie muzikos ir judesio sintezę šokėjų ugdyme. Istoriniu aspektu F. Šopeno mazurkas patraukliai pristatė mokytoja metodininkė Jurgita Lapienytė (Kauno rajono meno mokykla, Lietuva) bei KSMM fortepijono mokytoja metodininkė Vitalija Mačiokienė, savo pranešime primindama istorinę šokio žanro raidą nuo menueto iki valso. Konferencijos pranešimų temose taip pat buvo gvildenami neurologiniai bei psichologiniai konferencijos temos aspektai ir juos savo pranešimuose pristatė mokytoja metodininkė Jurgita Ačienė (Garliavos lopšelis darželis „Eglutė“) bei KSMM fortepijono ir dainavimo mokytojos metodininkės Agnė Pranculytė-Jončienė, Irena Andriuščenkienė. Apie universalios meno kalbos vaizdavimą dailės pedagogikoje diskutavo Kauno dailės gimnazijos mokytoja metodininkė Rasa Žmuidienė, o praktinio darbo ypatumus, mokant šokio žanro muziką kanklių pamokose, aptarė KSMM kanklių mokytoja metodininkė Evelina Butienė. Lektorius kalbino, pristatyti savo pranešimus kvietė, šiltą atmosferą kūrė bei visą konferenciją moderavo konferencijos iniciatorė, Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos mokytoja ekspertė Rūta Varnienė.
Konferencijos pabaigoje iš dalyvių buvo džiugu sulaukti atgarsio, kad jos tema labai aktuali, įdomi ir įvairi, apimanti platų klausimų, reikalaujančių gilesnės analizės, spektrą. Tad išgirdę pageidavimų, kad būtų konferencijos tęsinys, ir ne vienas, tikimės, jog šie palinkėjimai išsipildys!
Fortepijono mokytoja metodininkė Agnė Rekuvienė
[1] https://www.emokykla.lt/upload/EMOKYKLA/BP/2022-03-10/1%20priedas.%20Kompetencij%C5%B3%20raidos%20apra%C5%A1as_04-22.pdf
[2] https://www.grandpartners.lt/vienas-lauke-ne-karys/
